L. Purvinis į Lietuvos dainininkų elitą pakliūti nenori

„Mūsų muzikos elite – tuščiaviduriai žmonės“, – susiraukia dainininkas Laimutis Purvinis, kuriam lapkričio 4 d. už albumą „Balius su varpeliais“ bus įteikta „auksinė“ kompaktinė plokštelė.

Ir 50 metų – toks pats

„Labai džiaugiuosi, kad parduota jau 10 tūkst. kompaktinių plokštelių. Sunkmečiu negirdėjau, kad Radžis ar Cicinas gautų “auksinį„ albumą, – nuoširdžiai džiūgavo L.Purvinis, nors nostalgiškai prisiminė 1996-uosius: – Tais metais buvo parduota 300 tūkst. mano pirmojo albumo kompaktinių diskų. Įsivaizduokit, koks “auksinis„ jis turėjo būti?“

Kiek tuomet uždirbo? Apie pinigus nelinkęs kalbėti.L.Purvinis sumos nesako. Šiemet savo 50 metų gyvenimo ir 25 metų dainininko karjeros jubiliejų minėjęs Laimutis nuoširdžiai džiaugiasi, kad dar turi gerbėjų. Salės, nors neretai vykstant ir bendriems koncertams su kitais dainininkais, būna pilnos.

Kur L.Purvinio sėkmės paslaptis?

„Paprastume, nuoširdume. Aš ir 50-ies sulaukęs likau toks pat, – neabejoja dainininkas. – Pats rašau muziką, žodžius, tekstus. Nesu pasipūtęs, kaip dauguma žvaigždžių. Kartą parodo per televizorių ir prasideda vakarėliai, vynai, snukiai.“

O kaip Laimutis reaguoja, kai kai kurie žmonės, dažniausiai didmiesčių jaunimas, juokiasi iš jo dainų?

„Paskaitydavau komentarus. Internete pasipila visokių šiukšlių, pilna pavyduolių. Anksčiau skaudžiai reaguodavau, galvodavau: gaidy, sutikčiau tave kitoje vietoje kitu laiku, galima tokiam ir užvožti, – nesusilaiko L.Purvinis. – Bet su metais, kaip kažkas sakė, užsiauginau begemoto odą ir į tai nereaguoju.“

Neleidžia į televiziją

Laimutis neslepia apmaudo ir nuoširdžiai meta akmenį į kai kurių lietuvių daržą.

„Gaila, kad lietuviai pasidarė tokie brudai. Net mirusiuosius vagia, turbūt skaitėte? Ir giminėje turiu pavyduolių. O vestuvių dainininkai... Perkąs gerklę. Kenkia, pavydi, kad “auksinius„ diskus gaunu“, – piktinosi L.Purvinis.

Tiesa, dainininkas nesvajoja, kad jo albumas taps „platininis“, nes sunkmečio, naujausių technologijų ir piratavimo laikais, anot jo, tai beveik neįmanoma.

Ar jis svajoja patekti į elitą? Ko jam iki to trūksta? Juk kadaise kai kas juokdavosi ir iš Ryčio Cicino, kuris dabar irgi jau vadinamas elito atstovu.

„Nenoriu patekti į mūsų muzikos elitą. Ten kas antras tuščiaviduris. Mano dainų reikia klausytis ne viena ausimi, bet širdimi. Tuomet suprasite, kiek įdėta darbo ir širdies. Norint patekti į elitą reikia labai daug reklamos, pinigų, pasakoti, su kuo ir kur geri šampaną, su kuo guli. Aš to nenoriu, ten – savas ratas“, – tvirtina L.Purvinis.

Kodėl jo per televizorių nerodo? Dainas transliuoja tik „Pūko“ radijas ir regioninės televizijos. Ir apie tai dainininkas bei kompozitorius turi tvirtą savo nuomonę.

„Kadaise sveikinimų koncertuose skambėdavo mano dainos, o dabar, nors žmonės ir sumokėtų, neleidžia. Aš pats norėjau mamai padovanoti savo kurtą dainą, jai parašiau jau 200, bet neleido. Turbūt nežinau, kam ir kiek duoti pinigų“, – sako L.Purvinis.

Naujųjų žvaigždžių neklauso

O gal L.Purvinis – jau praeitis, nespėja su laiku?

„Kodėl praeitis? – nustebo dainininkas. – Aš nenoriu girtis, bet esu amžinas kaip Stasys Povilaitis. Daug vyresnės kartos žmonių, mažų miestų ir kaimų jaunimas klausosi mano dainų ir už jas dėkoja. O kiti apjuodina ir juokiasi jų net neišklausę“, – neslepia apmaudo dainininkas.

Jis nesiklauso naujųjų žvaigždžių. Mėgiamiausi Laimučio dainininkai – Stasys Povilaitis ir jo kartos dainininkai.

„Tie, kurie dainuoja, o ne žiopčioja. Na, tik Merūnas – dainininkas. Nežiūriu dabartinių tuščių laidų. Mieliau renkuosi “Discovery„, “Travel„ kanalus. Anksčiau žiūrėjau, kaip Arūnas Valinskas kepė žvaigždes. Ir kur dabar tie šimtai? Kas dirbtinai padaryta, bus laikina“, – įsitikinęs L.Purvinis.

Nesistengiantis išgarsėti dainininkas nepasakoja apie asmeninį gyvenimą. Apsiriboja informacija, kad gyvena savo tėviškėje, prie Simno, Aleknonių kaime.

„Kodėl slepiu? Sakote, gal gyvenu su penkiomis moterimis? Gal ir su dešimčia, bet apie asmeninį gyvenimą nekalbu ir taip nenoriu išgarsėti. Ir niekas dabar nekalba. Ką, aš kvailesnis?“ – nusijuokia Laimutis.

Tėviškės niekas nepakeis

Nuoširdus dainininkas pasakojo, kad jam ne kartą dėkojo gerbėjos, kurios pasveiko apsilankiusios jo koncerte ir palietusios jį patį.

„Pirmą kartą tai buvo Mažeikių rajone. Po to moterys dėkojo ir atnešė gėlių. Vėliau mane kvietė koncertuoti neįgaliesiems. Ne vienas jų prašė leisti paliesti mane tikėdamiesi išgyti, – sakė dainininkas. – Bet aš negydau. Taip ir sakau. Žmones gydo tikėjimas. Aš tik nuoširdžiai koncertuoju ir bendrauju su savo gerbėjais. Ir dainuosiu, kol gyvensiu, o gyvensiu, kol dainuosiu.“

„Tėviškės niekas tikrai nepakeis. / Šventas man šitas kampelis. / Palmių nei kopų čionai nebėra. / Tik ošia svyruoklis berželis...“ – tai vienos L.Purvinio dainos žodžiai.

Ar jos autorius vis dar tiki tuo, ką dainuoja, kai Lietuvą lyg maras purto masinė emigracija?

„Žinoma, kad tikiu. Niekas niekada tėviškės nepakeis. Mes galvojame, kad gerai ten, kur mūsų nėra. Bet, nuvykę svetur, visą laiką širdyje galvojame apie tėvynę. Ne kartą tai sakė net ir jauni žmonės, dirbantys Anglijoje, kurie klauso mano dainų, ir suaugusieji. Visi mes mylime savo tėviškę. Ir visą laiką į ją grįžtame. Nesvarbu, kokiu būdu – gyvi ar karste.“

„Auksinę“ kompaktinę plokštelę įteiks R.Morozovaitė

„Tai – pirmasis mano leidybos bendrovės “auksinis„ diskas, kurį “Girstučio„ rūmuose vyksiančiame koncerte jam įteiks tą vakarą taip pat dainuosianti Rūta Morozovaitė, – teigė sunkmečiu pradėjusios veiklą UAB “Sanalaita„ direktorė Jadvyga Pūkienė, bendradarbiaujanti su dainininkais Kastyčiu Kerbedžiu, grupe “Jonis„, Rūta Morozovaite, Roma Mačiulyte, “Gegužės žiedais„ ir daugeliu kitų. – Laimutis – labai paprastas ir nuoširdus žmogus. Gaila, kad jo neįsileidžia didžiosios televizijos, nors dabar jo įrašai kokybiški, jis turi išleistų vaizdo klipų, o žmonės mokėtų sveikinimo koncertuose už jo dainas. Kažkada buvo besijuokiančiųjų ir iš Ryčio Cicino, o dabar jis elitas. Tiesa, – Rytis labiau estrados, o Laimutis – liaudies muzikos dainininkas.“