Kroatijoje įsikūrę lietuviai: niekada čia nesijautėme svetimšaliais

Pradžia nebuvo lengva

Ryžtis tokiam gyvenimo iššūkiui Dunauskus paskatino naujasis šeimos galvos darbas kroatų įmonėje. Kurį laiką T.Dunauskas dirbo nuotoliniu būdu iš Lietuvos, tačiau vėliau darbdavys paprašė šeimos persikelti į Kroatiją. Šis pasiūlymas Augustę ir Tadą iš pradžių šiek tiek išgąsdino, bet vėliau sutuoktiniai pagalvojo – kodėl gi ne? Juolab kad pora planavo šeimos pagausėjimą.

„Ne visiems pasitaiko tokia galimybė, tad nusprendėme priimti šį iššūkį. Be to, manęs laukė dvejų metų motinystės atostogos. Pamaniau, kad būtų smagu vaikus paauginti tokioje gražioje šalyje“, – prisimena tuomet nulėmusius argumentus A.Dunauskienė.

2018 m. vasarą šeima persikėlė į Splitą, centrinėje Dalmatijos regiono dalyje įsikūrusį antrą pagal dydį Kroatijos miestą. Čia ir gimė antrasis Dunauskų sūnus Adrijus. Kroatijos krantus skalaujančios Adrijos jūros vardas jaunėliui suteiktas neatsitiktinai. Augustė ir Tadas taip norėjo įprasminti naująjį gyvenimo etapą.

A.Dunauskienė pripažįsta, kad pirmieji metai svečioje šalyje buvo sunkūs. Trūko Lietuvos, savos kalbos, artimųjų, aktyvaus socialinio gyvenimo. Tadui buvo šiek tiek lengviau, nes jis galėjo bendrauti su kolegomis darbe. Kroatų kalbos nemokanti Augustė neturėjo su kuo pasikalbėti.

Dedikacija: nors pirmieji metai svečiame krašte buvo sunkūs, lietuviai pamilo Kroatiją ir netgi čia gimusio sūnaus vardą parinko Adrijos jūros garbei.

„Po metų įvyko lūžis – įsiliejome į kroatišką gyvenimą. Padėjo vyro darbdaviai – pirmąjį atvykimo mėnesį mums samdė kroatų kalbos mokytoją. Dabar, nors kroatiškai laisvai dar nekalbame, jau galime palaikyti nesudėtingą pokalbį, pavyzdžiui, susikalbėti parduotuvėje, – pasakoja Augustė. – Vyresnėlis sūnus Danielius kroatiškai kalba neblogai, nes lanko vietinį darželį. Kartais jis mums netgi pavertėjauja.“

Kroatijos krantus skalaujančios Adrijos jūros vardas jaunėliui suteiktas neatsitiktinai. Augustė ir Tadas taip norėjo įprasminti naująjį gyvenimo etapą.

Tyrinėja nepažintas vietas

Apsipratę su svečia šalimi ir įveikę pirmuosius sunkumus, Dunauskai pamilo savo naujuosius namus. Pasak Augustės, Splitas yra nuostabaus grožio miestas prie jūros. Jis pastatytas buvusių Romos imperatoriaus Diokletiano rūmų vietoje. Dalį išlikusių rūmų galima aplankyti ir šiandien.

Splitas žavi savo siauromis gatvelėmis, paplūdimiais ir gamtos vaizdais. Aplink šį miestą išsidėsčiusios kelios salos, kurias galima pasiekti keltais.

„Vietos žmonės mus labai gražiai priėmė. Per visus trejus gyvenimo čia metus niekada nesijautėme svetimšaliais. Mūsų šeimai labai artimas kroatų gyvenimo būdas. Vietiniai visada atsipalaidavę, niekur neskubantys, gerai nusiteikę – to lietuviams reikėtų pasimokyti, – sako Augustė. – Pirmą kartą į Kroatiją atvykę žmonės neretai nustemba, kokia ši šalis iš tikrųjų yra graži ir įvairiapusė. Ji turi be galo skaidrią ir šiltą Adrijos jūrą, kalnus, upes, ežerus, nuostabius paplūdimius, daugybę salų. Čia gyvename jau ketvirtus metus, per kuriuos gana intensyviai keliaujame. Tačiau lankytinų vietų sąrašas, rodos, nė kiek netrumpėja.“

Keliauti mėgstantys Dunauskai kiekvieną laisvesnį savaitgalį stengiasi patyrinėti dar nepažintus Kroatijos kampelius. Į šią šalį atvykę turistai dažniausiai vyksta prie Adrijos jūros ir džiaugiasi saulėtais paplūdimiais. Tačiau pašnekovams įdomiausi maži miesteliai, ežerai, kriokliai, upių slėniai. Paieškoti originalesnių maršrutų A.Dunauskienė rekomenduoja ir atostogautojams. Pasak jos, nutolus nuo turistų traukos objektų, galima pamatyti kvapą gniaužiančių vaizdų.

Meilę kelionėms Augustė su Tadu stengiasi perduoti ir sūnums, kuriuos visada pasiima drauge į kelią. Atžalos dar mažos, tad kelionėse tenka prisitaikyti prie jų poreikių. Tačiau, anot Augustės, didesnių iššūkių kelyje nekyla.

„Kroatija atrodo nedidelė šalis, tačiau ji yra labai ilga. Šiaurinį tašką nuo pietuose įsikūrusio Dubrovniko skiria apie 800 km. Todėl, norint iš Splito pakeliauti tolyn į šiaurę ar pietus, vienos dienos dažniausiai neužtenka, – pastebi ji. – Prieš pandemiją automobiliu buvome nukeliavę ir į netoliese esančias Austriją bei Bosniją ir Hercegoviną. Tačiau dabar apsiribojame tik Kroatija.“

Turi patarimų tautiečiams

Pasak A.Dunauskienės, Kroatija yra tikras kultūros lopšys. Bėgant šimtmečiams, šis kraštas priklausė įvairioms imperijoms. Tad čia susimaišiusios turkų osmanų, austrų, italų kultūros.

„Kroatijos regionai savo kultūriniu paveldu išties skiriasi. Splitas, kuriame esame įsikūrę, yra Dalmatijos regiono centras. Šis regionas senovėje priklausė Ilyrijos karalystei, o XVIII a. jį valdė Habsburgai. Istrijos regione vyrauja italų kultūra. O štai Dubrovnikas kitados priklausė austrų-vengrų imperijai. Tad besidomintiems istorija šioje šalyje tikrai yra ką pamatyti“, – tikina Augustė.

Ketvirtus metus Kroatijoje gyvenantys Dunauskai siekia sužadinti ir tautiečių norą čia pasisvečiuoti. Todėl pora turi nemažai patarimų, ką šioje šalyje verta aplankyti.

Praėjusią vasarą padėjau lietuviams sudaryti kelionių maršrutus po Kroatiją. Pastebėjau, kad populiariausia planuoti dešimties dienų kelionę, kai automobiliu važiuojama nuo šalies šiaurės iki pietuose esančio Dubrovniko. Tačiau aš patarčiau pasirinkti vieną regioną. Tada, derinant aktyvų ir pasyvų poilsį, iš širdies pasimėgauti Kroatija“, – rekomenduoja pašnekovė.

Mūsų šeimai labai artimas kroatų gyvenimo būdas. Vietiniai visada atsipalaidavę, niekur neskubantys, gerai nusiteikę – to lietuviams reikėtų pasimokyti.

Augustės teigimu, lietuvių pamėgtas planas per gerą savaitę trunkančią kelionę pervažiuoti visą Kroatijos pakrantę turi rimtų spragų. Tokiu atveju kelionė virsta beatodairišku skubėjimu, neleidžiančiu iš tikrųjų pasidžiaugti įspūdingais vaizdais.

„Visai Kroatijai pamatyti neužtektų ir kelių mėnesių. Čia yra daugybė lankytinų vietų, net septyni nacionaliniai parkai, daugiau nei 1 tūkst. salų. Pažįstu žmonių, kurie dešimtmetį kasmet čia atvyksta, ir vis tiek atranda naujų dalykų. Tad patariu nesiblaškyti ir vienos kelionės metu giliau patyrinėti vieną regioną“, – siūlo Augustė.

Ji įspėja ir dėl turistų piko – geriau nekeliauti čia liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nes kainos šokteli dvigubai ir net trigubai.

„Be to, šiais mėnesiais labai vargina karščiai. Geriau rinkitės rugsėjį, spalį ar vėlyvą pavasarį. Tokiu laiku turistų srautai apmažėja, bet šiluma lepina, galima maudytis jūroje“, – sako A.Dunauskienė.

Namai: Dalmatijoje, mažame pusiasalyje rytinėje Adrijos jūros pakrantėje, įsikūręs Splitas žavi ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu – jis yra tikras skirtingų kultūrų lopšys. 

Gurmaniški atradimai

Apsigyvenę Kroatijoje Dunauskai susipažino ir su vietos virtuve. Adrijos jūros pakrantės gyventojai vartoja daug šviežių žuvų ir kokybiškos mėsos. Žuvų ir mėsos patiekalai dažniausiai kepami ant grilio, alyvuogių aliejuje.

„Kroatai taip pat labai mėgsta ajvaro padažą – baklažanų ir pomidorų tyrę. Apsilankius šioje šalyje, rekomenduoju paragauti ir tradicinio patiekalo – peka. Tai su daržovėmis troškinta mėsa ar aštuonkojis. Patiekalas gaminamas specialiame metaliniame inde su dangčiu, jį troškinant židinyje po pelenais, – pasakoja Augustė. – Mus labai džiugina tai, kad beveik ištisus metus turguje galime rasti šviežių vaisių ir daržovių. Splite žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 10 laipsnių. Tad ir šaltuoju metų laiku mėgaujamės šviežiais granatais, apelsinais, mandarinais.“

Kroatijoje įsikūrusią lietuvių šeimą sužavėjo ir vietos gyventojų svetingumas. Kroatai labai maloniai priėmė Dunauskus. Augustė tikina, kad vietiniai apskritai yra labai paslaugūs ir draugiški. Lietuvius nustebino ir jų dainingumas bei mokėjimas švęsti.

„Dažnas jaunas lietuvis nemoka lietuviškų dainų. O kroatai dainuoja visur ir visada – vos tik išgirdę kokią dainą, jie žodis į žodį ją atkartoja, – žavisi ji. – Kita vertus, Kroatijoje nemažai kas nuo Lietuvos atsilieka dešimtmečiais. Pavyzdžiui, čia labai daug biurokratizmo, sunku kasdienius reikalus atlikti internetu. Mane šokiravo visuotinis polinkis šiukšlinti ir visur rūkyti. Juk Lietuvoje jau seniai nerūkoma kavinių viduje.“

Gimtinės nepamiršta

Abu Augustės ir Tado sūnūs lanko vietos darželį. Iki tol, kol pirmagimis Danielius pradės eiti į mokyklą, šeima turi dar metus. Tad pašnekovai vis pasvarsto, ką darys toliau, – grįš į Lietuvą ar įsitvirtins Kroatijoje?

„Keliavome su mintimi, kad Kroatija yra tik laikina stotelė. Gimtosios šalies niekada neišsižadėjome. Laikui bėgant, be galo pamilome naujuosius namus, todėl kol kas sunku nuspręsti, ką darysime toliau. Galutinį sprendimą priimsime tada, kai ateis laikas“, – sako Augustė.

Pora taip pat svarsto Kroatijoje įsigyti nekilnojamojo turto ir šioje šalyje leisti žiemas, o vasaras – Lietuvoje. Gimtojoje šalyje šeima lankosi dažnai. Kadangi liepos ir rugpjūčio mėnesiais Kroatijoje labai karšta, šiuo laikotarpiu Dunauskai grįžta pas artimuosius.

Augustė su Tadu dar turi pakankamai laiko apsispręsti, ar Kroatijoje jie norėtų įleisti šaknis. Kol kas šeima tiesiog mėgaujasi kasdienybe šioje šalyje ir nuostabia Kroatijos gamta. Pašnekovai pabendrauja ir su vietos lietuviais. Tiesa, lietuvių bendruomenė Kroatijoje nedidelė – visoje šalyje gyvena daugmaž 70 tautiečių.

„Vos tik atsikrausčiusi į Splitą, internete pradėjau ieškoti netoliese įsikūrusių lietuvių. Pavyko keletą rasti, su jais bendraujame iki šiol. Kai mūsų aplankyti atvyksta mano mama, organizuojame cepelinų dieną. Gaminame šį lietuvišką patiekalą ir vaišiname Splito lietuvius. Vienos lietuvės vyras yra kroatas, jam cepelinai labai patinka. Tad smagu, kad kroatams bent taip galime parodyti dalelę Lietuvos“, – šypsosi A.Dunauskienė.