Kauniečių „Paryžiaus katedroje“ – visos meilės spalvos

Šv.Valentino dieną, vasario 14-ąją, Kauno valstybinis muzikinis teatras pakvies į intriguojamą premjerą apie visa apimančią meilę – šokio spektaklį „Notrdamo legenda“, sukurtą pagal Victoro Hugo romaną „Paryžiaus katedra“.

Apie amžiną meilę ir didelę aistrą

„Ankstesnieji šios istorijos pastatymai akcentavo Esmeraldos ir Kvazimodo meilę, tačiau V.Hugo romane pulsuoja ir nematoma, pilna dramatizmo motinos meilė, raudona gija einanti per visą mūsų pastatymą, – atvirauja spektaklio statytojas, choreografas Aleksandras Jankauskas. – Savaime suprantama, spektaklyje matysime ir kitus pažįstamus personažus. Kiekvienas jų simbolizuoja mumyse gyvenančią meilę, neapykantą, pavydą, išdavystę.“

Talentingas choreografas apie meilę mąsto globaliai, tačiau remdamasis širdimi. „Kur ta riba tarp meilės ir jau nebemeilės, ir kas atsitinka, kai ją peržengiame? – retoriškai klausia A.Jankauskas. – Beje, širdyje dažniausiai tą ribą jaučiame, tačiau užsimerkiame, negirdime, pasiduodame egoizmui.“

Šokio meistras pagal žinomą V.Hugo dramą „Paryžiaus katedra“ parašė ir libretą – istoriją apie didelę aistrą ir amžiną meilę, blogio ir gėrio kovą, rūpestį ir atsidavimą, puikybės ir dorovės akistatą.

Savo pasakojime choreografas į pirmą planą kelia pagrindinės veikėjos Esmeraldos tragediją, į kurią žvelgia jos akimis, vengdamas tradicinių pamokymų apie meilę. Greičiau atvirkščiai – spektaklyje atsiranda išskirtinė galimybė atidžiau patyrinėti šį galingą ir paslaptingą jausmą, pažvelgti į savo paties vidų, suvokti, kad nežabotos žmogaus ydos gali suteršti visa, kas gryna, didinga, o šiuos procesus sustabdyti gali tik mirtis.

Populiarią meilės istoriją pasakodami šokiu ir plastika, spektaklio statytojai žudančiai neapykantai priešina meilės jausmo metamorfozę ir žmoniškumą.

A.Jankausko darbą veikiausiai įvertins ir garsusis Rusijos choreografas prof. N Bojarčikovas. Pas jį Sankt Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijoje lietuvis neseniai baigė baleto režisieriaus stažuotę.

Klasika, elektronika

Būsimojo šokio spektaklis nesirems vien tradiciniu baletu, jame žiūrovas išvys visų iki šiol atliekamų šokių sintezę, taip pat nauja ir tai, kad „Notrdamo legendoje“ skambės ne tik klasikinė, bet elektroninė muzika.

„Kompozitoriaus Antano Jasenkos darbo dar nė pats negirdėjau, – prisipažįsta A.Jankauskas, – dar nežinau, ar muzika bus tokia, kokią girdžiu savyje, bet pasitikiu juo“.

Taigi be originaliosios muzikos spektaklyje girdėsime ir nemažai žinomų melodijų iš garsiojo Riccardo Cocciante miuziklo „Paryžiaus katedra“, kurias atliks teatro solistai.

Scenografiją pastatymui kuria Artūras Šimonis, kostiumų ir grimo dailininkė Rūta Biliūnaitė, vaizdo instaliacijų autorius Vladas Šerstobojevas. Spektaklyje su Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistais šoks ir pripažinti Lietuvos baleto atlikėjai bei puikiai pasirodę šokio spektaklyje „Dulkių spindesys“ choro artistai.

„Labai svarbu, kad šokėjui būtų ir gražu, ir patogu, todėl kiekvienas judesys sukurtas pagal tam tikrą emociją, kurią stiprina ir visas kompleksas pagalbinių priemonių – muzika, apšvietimas, videoprojekcijos, – įkvėptai kalba choreografas. – Pastarosios, beje, glaudžiai susipynusios su šokiu, muzika, scenografija, gimdo papildomą skambesio jausmą. Norime pasiekti, kad scenoje vykstantis veiksmas skambėtų tarsi vienas akordas.“

„Notrdamo legendoje“ šoks Vilniaus operos ir baleto teatro artistai Nerijų Juška, Greta Gylytė, Genadijus Žukovskis. „Dabar neegzistuoja nei darbo valandos, nei viršvalandžiai“, – sako A.Jankauskas ir pabrėžia, kad malonu dirbti su aukšto lygio profesionalais, darbui atiduodančiais visą energiją, laiką ir pastangas.

Trupėje dirbant artistams iš kitų teatrų, paprastai atsiranda labai pozityvus skirtingų požiūrių susiliejimas, vyksta puikius rezultatus duodantis sėkmingas bendradarbiavimas, ypač kai kiekvienas svečias sutinkamas nuoširdžiai ir jaučiasi tarsi namuose. Šalia atlikėjų, kurių profesionalumas itin aukšto lygio, o repertuare dominuoja klasikinio baleto kūriniai, atsiranda didesnė galimybė tobulėti visiems.

Primarijaus solo

Lietuvos baleto primarijų Nerijų Jušką užklupusi trauma ilgam nutraukė artisto pasirodymus scenoje. Gijimo laikotarpis truko ilgai, sklandė gandai, kad Nerijus gali į sceną nebegrįžti. Menininkas buvo itin atkaklus ir darė viską, kad gandai teliktų gandais. Ir štai gera žinia jo gerbėjams – Lietuvos baleto žvaigždė vėl šoks Kauno valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio „Notrdamo legenda“ premjeroje.

Paklaustas, ar po tokios sudėtingos traumos nebijo šokti, menininkas atsakė: „Mūsų, baleto šokėjų, darbas visada rizikingas – trauma gali nutikti bet kada: scenoje, per repeticiją, tiesiog galvoti apie tai nereikia – tik tinkamai vertinti savo galimybes.“

Kalbėdamas apie būsimą premjerą, artistas neslėpė džiaugsmo, kad po priverstinės pauzės šokti pradeda būtent šio teatro, su kuriuo jį sieja net 15 metų draugystė, scenoje.

„Kai spektaklio statytojai pasiūlė vaidmenį, nesudvejojau nė akimirkos, juolab kad man, kaip profesionalui, po klasikos šokti modernųjį šokį nėra labai sudėtinga, o ir darbas tokiame profesionaliame kolektyve teigia malonumą bei daugybę teigiamų emocijų“, – neslėpė N.Juška, net neabejodamas būsimojo spektaklio sėkme.

Desantas iš LNOBT

Esmeraldą spektaklyje šokančios Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės solistės Justinos Vitkutės vienas mėgstamiausių romanų – V.Hugo „Paryžiaus katedra“, taigi kuriamas vaidmuo jai labai savas ir daug kartų išgyventas.

„Spektaklio choreografija – tikras džiazas: daug kūno laisvės reikalaujantys judesiai, naujas choreografijos stilius, atveriantis ypač didžiules galimybes kūrybai ir improvizacijai“, – džiaugėsi J.Vitkutė.

Viena pagrindinių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solisčių Greta Gylytė spektaklyje taip pat atlieka Esmeraldos vaidmenį. Sulaukusi pasiūlymo šokti Kaune, balerina širdies gilumoje jautė didžiulį nerimą, tačiau nedvejodama priėmė aplinkybių pamėtėtą iššūkį.

Atvykusi į Kauną šokėja atrado nedidelę, bet labai profesionaliai dirbančią trupę. Smagiai esą nuteikė ir tai, kad visi artistai nuo pat pirmos akimirkos buvo atidūs, paslaugūs, draugiški, rūpinosi, kad viešnia nepasiklystų klaidžiuose teatro koridoriuose, kad nieko netrūktų grimo kambaryje.

Šiltas kolegų priėmimas iš karto nuteikė rimtam darbui. Ir tik kai spektaklis ėmė lipdytis, G.Gylytė prisipažino, kaip sudėtinga šokti spektaklyje, kur šokio stilius, choreografiniai sprendimai visiškai skirtingi nei klasikiniame balete.

Kolegei pritarė ir LNOBT solistas Genadijus Žukovskis, šokio spektaklyje „Notrdamo legenda“ atliekantis Grenguaro vaidmenį.

„Nuo klasikos pereiti prie šiuolaikinio šokio ne taip paprasta“, – neslėpė G.Žukovskis, tikindamas, kad modernųjį baletą šokti gna sudėtinga – reikia tobulinti judesius, nes plastika čia kitokia nei klasikiniame balete, modernusis šokis susirinkęs pačius geriausius elementus iš klasikinio baleto, pantomimos, džiazo, akrobatikos.

Būtent todėl ši meno rūšis nepaprasta ir iš kiekvieno šokėjo reikalauja didelių fizinių pastangų, stipraus psichologinio pasiruošimo – sakė pagrindinio vaidmens atlikėjas, kviesdamas žiūrovą pasinerti į didingą ir platų šokio pasaulį, kuris šį kartą žiūrovui pateiks staigmenų, apie kurias jis nė neįtaria.