Kai gyvenime nelieka tikslų, tu – miręs. Tuo įsitikinęs pasaulio bokso čempionato bronzos medalio laimėtojas Daugirdas Šemiotas. Dabar jo tikslas – išmokti dainuoti.

Dainavo ir bokso žvaigždė

Ne, ant vinies bokso pirštinių jis nepakabino. Ir tikisi sportuoti, kiek tik leis sveikata. Dabar savo sporto klubą buvusiame fabrike įrengęs 31 metų kaunietis nori tapti geriausiu Lietuvos bokso treneriu. Ir išmokti dainuoti.

Kartą per savaitę apie 300 g sveriančias bokso pirštines jis iškeičia į lengvesnį svorį – apie 200 g sveriantį mikrofoną. Po debiuto pramoginėje televizijos laidoje, kai sunkiai tramdydamas jaudulį žemu balsu dainavo angliškai, sulaukė daug nustebusių draugų, kolegų skambučių ir žinučių.

"Draugiškai pajuokaudavo, bet nepašiepdavo. Na, gal ne viską išdrįso pasakyti į akis ir už nugaros kalbėjo kitaip, – nusijuokė Daugirdas. – Užlipti į sceną buvo nelengva. Jaučiau jaudulį, kaip ir prieš lipdamas į ringą."

Boksas – jėga, muzika – švelnumas, meniškumas. Kam 2007 m. JAV, Čikagoje,  pasaulio čempionato iki 81 kg svorio bronzą iškovojusiam vyrui prireikė muzikos?

Gal jis norėjo išbandyti dainavimą kaip garsūs boksininkai – filipinietis Manny Pacquiao, meksikiečių kilmės amerikietis Oscaras De La Hoya, Roy Jonesas ar kiti?

"Taip, žinau dainuojančių boksininkų. Domiuosi ir bokso istorija. Na, o Roy repavimo dainavimu negalima vadinti", – nusijuokė Daugirdas.

Ironija kalbant apie krepšinį

Ir vis dėlto – kodėl?

Anksčiau šventėse, vakarėliuose ar per atostogas užsienyje karaokės klubuose dainavęs D.Šemiotas sulaukdavo draugų, kolegų ir žmonos Kristinos komplimentų bei raginimų dainuoti.
"Norėjau įrodyti, kad kiekvienas žmogus gali save pakeisti, yra įvairialypis, gali pasirinkti savo gyvenimo kelią. Nenoriu, kad žmonės galvotų: visi boksininkai, kovinių sporto šakų sportininkai – kvailiai, kuriems rūpi tik galvą talžyti... Ir nėra jie banditai", – tvirtai taria Daugirdas.

Jam apmaudu, kad kovinių sporto šakų įvaizdis sumenkintas, o krepšinio – išaukštintas.

"Krepšininkai dievinami, nešiojami ant rankų, lepinami, o kitos sporto šakos? Ar daug žmonių žino, kad neseniai pasaulio imtynių čempionate Edgaras Venckaitis iškovojo bronzos medalį? Ir vargu ar rasite žmogų, kuris nežino apie mūsų krepšininkų užimtą ketvirtą vietą pasaulio čempionate", – ironijos neslėpdamas svarstė buvęs boksininkas.

Kopti į ringą – iššūkis. Šį kartą iššūkį sau, kopdamas į sceną, iškėlė D.Šemiotas.

"Taip, esu nulis tarp dainininkų profesionalų. Tačiau tikiuosi tobulėti, išmokti dainuoti. Galbūt mano sieloje yra dalis meniškumo?" – šyptelėjo.

Patinka daug kas

Pradžią padarė jį visur palaikanti žmona Kristina, Kalėdų proga padovanojusi mėnesio dainavimo pamokas pas dainininkę Kristiną Gelažiūtę.

"Žmona jautė, kad baigus profesionalią bokso karjerą man kažko trūko, norėjosi naujo iššūkio, todėl ir parengė siurprizą, – Daugirdas daug komplimentų skyrė trylika metų kartu su juo vienu keliu žengiančiai ir dešimt metų žmona esančiai Kristinai. – Lankiau dainavimo pamokas kartą per savaitę. Išeidavau pakylėtas, atsipalaidavęs psichologiškai. Patiko atitrūkti nuo kasdienybės. Žinoma, mano lygis prastas, bet niekas iškart nemokėjo. Stengiuosi mokytis ir siekti savo."

Daugirdas plačiai šypsosi: jis įsitikinęs, kad visi žmonės bent namie, tualete, vonioje linksmai nusiteikę kažką niūniuoja ar dainuoja.

Ką jis pats niūniuoja tualete?

"Tualete neniūniuoju, bet jei gera nuotaika, norėčiau padainuoti Franko Sinatros "That's Life" arba kažką iš Tomo Joneso repertuaro. Jei liūdna – lyrišką Elvio Presley arba Barry White'o dainą. Jo kuriama muzika linksma, bet balsas turi kažkokio liūdesio. Na, o savo gimtadienio proga – Elvio Presley atliekamą dainą "My Way", – mėgstamus dainininkus vardijo Daugirdas.

Boksininkai nėra kvailiai

Septyniolika metų profesionaliai sportavęs kaunietis neslėpė, kad kiekvienam sportininkui baigti karjerą – sunkus gyvenimo etapas.

"Ypač sovietiniais laikais sportavę žmonės, kurie gaudavo nemokamą maitinimą, butus, buvo įpratę prie režimo, staiga viskam pasikeitus, išgyvendavo sunkiai. Todėl kai kurie griebėsi taurelės. Man – lengviau. Turiu klubą, padėjo artimieji, draugai, stengiuosi siekti kuo daugiau tikslų", – oficialiai atsisveikinęs su boksu Daugirdas beveik dvejus metus sapnuodavo varžybas, stovyklas, o stebint bokso dvikovas ir dabar jam suvirpa širdis.

Adrenalino trūkumą jis kompensuoja skraidydamas parasparniu, nardydamas ir šiek tiek – lipdamas ant scenos.

"Beveik visi sportininkai prieš varžybas mėgsta klausytis muzikos. Kiekvienas turi savo mėgstamą stilių, kuris įkrauna prieš kovą arba nuramina, todėl muzika – savotiška sporto preliudijos ar finalo dalis", – paralelių ieškojo D.Šemiotas.

Jis įsitikinęs, kad sportininkai nėra kvailiai ir toli gražu ne visų kovinių sporto šakų atstovai patiria sužalojimus.

"Olimpiniame bokse šalmai, pirštinės amortizuoja smūgius. Tik seniau, kai šios priemonės buvo gaminamos iš arklio šerių, po smūgio atrodė, tarsi gautum per galvą su plyta. Be to, žmonės neretai nuomonę susidarę tik iš profesionalaus bokso, kuris itin komercinis. O ko nori žiūrovai? Kraujo", – nevyniojo žodžių į vatą Daugirdas.

Žmoną bučiavo šešiametis

Ko nori pats boksininkas D.Šemiotas?

"Gyventi laimingai. Jaustis laimingam kaip dabar. O laimė – sveika, gera šeima, dirbti mylimą darbą, ieškoti naujų iššūkių, džiaugtis gyvenimu, – ilgai negalvojęs atsakė Daugirdas. – Dainavimas – pomėgis, kuriam pastūmėjo žmona. Kas žino, kas iš to pomėgio išaugs?"

Ar žmonai nepavydu vyrą leisti į šou, po kurių ne viena pora išsiskiria?

"Ji visą laiką mane skatina, palaiko, nors aš – ne visada, – nuoširdžiai prisipažino Daugirdas, ypač vertinantis nuoširdumą, atvirumą, drąsą, pareigingumą. – Į šokių projektą, kur siūlė dalyvauti, nėjau. Nenorėčiau ir žmonos leisti į projektus, kai žmonės kažkur uždaromi. Šeima turi būti kartu."

Su Kristina Daugirdas pažįstamas nuo šešerių metų, kai dar mokėsi parengiamojoje mokykloje. Po keliolikos metų susitiko vėl, po to – trečią kartą ir jau neišsiskyrė.

"Kartą važiuodami automobiliu kalbėjomės apie vaikystę ir staiga vienas į kitą pasisukę vienu metu išpyškinome: aš tave atsimenu iš parengiamosios klasės, – nusijuokė Daugirdas. – Grįžę į namus radome tą pačią bendrą nuotrauką. Po to prisiminėme, kad darželyje lakstėme kartu ir netgi buvome vaikiškai pasibučiavę."

Pirštinės ir mikrofonai

Dainuoti pradėjęs vyras nenorėtų, kad jo žmona pradėtų boksuotis.

Daugirdui neimponuoja profesionalės boksininkės, nors pripažįsta, kad sportuoti yra gerai ir sportuojančiųjų daugėja. Apsilankiusios klube moterys įsitikina, kad boksas nėra toks baisus, kaip apie jį kalbama.

Tiesa, futbolą žaidžiantis dešimtmetis Kristinos ir Daugirdo sūnus Nikolas tėčio hobiu neapsidžiaugė.

Ką Daugirdui sunkiau laikyti – bokso pirštines ar mikrofoną?

Klubo lauko terasoje sėdintis vyras nusikvatojo ir prisipažino, kad kartais išvargęs po varžybų ar intensyvių treniruočių negalėdavo net rankos pakelti.

Provokuojamas, kad boksininkui gal labiau tiktų dainuoti su kokiomis nors  "pupytėmis", jis šyptelėjo: "Laikas parodys, koks mano stilius ir ką dainuosiu."

O žmonai pasaulio bronzos medalio laimėtojas vakarais lovoje nedainuoja?

"Ne, to manęs ji neprašo, – vėl nusikvatojo Daugirdas. – Bet Kristina dar prisiklausys mano dainų iki soties."