Kanų kino festivalyje pristatytas naujasis P. Almodóvar filmas „Skausmas ir šlovė“

Vos parodytas, Kanų kino festivalio konkursinėje programoje dalyvaujantis filmas, sulaukė griausmingų ovacijų, o kino kritikai skyrė jam aukščiausius balus. Anot jų, „Skausmas ir šlovė“ – asmeniškiausias ir geriausias pastarojo dvidešimtmečio P. Almodóvar filmas, primenantis intymų dienoraštį ar išpažintį.

Pagrindinius vaidmenis filme atlieka režisieriaus talismanais vadinami aktoriai Antonio Banderas ir Penélope Cruz, karjeras pradėję vaidmenimis P. Almodóvar filmuose ir išgarsėję būtent jų dėka. Kino kritikai tikina, jog filme „Skausmas ir šlovė“ A. Banderas atliko geriausią savo karjeros vaidmenį bei puse lūpų užsimena apie galimą aktoriaus laimėjimą Kanų kino festivalyje. Po 30-ies metų pertraukos į režisieriaus filmą sugrįžta ir ankstyvosios jo kūrybos mūza, aktorė Julieta Serrano, pasirodžiusi net debiutiniame P. Almodóvar filme. „Skausmas ir šlovė“ operatoriumi tapo daugiau nei pusę režisieriaus kūrinių nufilmavęs jo bendražygis José Luis Alcaine.

Šis filmas – trečioji atsitiktinai P. Almodóvar sukurtos trilogijos dalis. Pirmieji serijos filmai – 1987-ųjų „Law of Desire“ ir 2004-ųjų „Bad Education“. Trilogiją apjungia pagrindiniai personažai – režisieriai vyrai, balansuojantys ant realybės, istorijos ir fikcijos barjero, kurstančio juos analizuoti skausmo ir šlovės prigimtį. 21-ajame savo filme „Skausmas ir šlovė“ režisierius suguldė tai, dėl ko gerbėjai pamilo jį – sultingas Ispanijos spalvas, spalvingas moteris, beprotiškus gyvenimo vingius, nuostabius liūdesiu persmelktus dialogus bei atidavė duoklę mamai.

Birželio 14-ąją Lietuvoje startuosiančio filmo epicentre atsiduria Salvadoras Mallo (akt. Antonio Banderas) – įvairių negalavimų kamuojamas režisierius, kurių blogiausias – negebėjimas tęsti filmavimų. Ribojamas savo paties fizinės būklės, kinu kvėpuojantis vyras praranda gyvenimo prasmę, tad kasdienybę skaidrina vaistų ir heroino mišiniu, panardinančiu jį į miego ir snaudimo būsenas. Sapnuose, persipinančiuose su prisiminimais, prasideda režisieriaus kelionė savo paties gyvenimo labirintais. 60-ųjų Valensijoje praleista vaikystė, kuomet ieškodami geresnio gyvenimo, tėvai emigravo į Paterną. Drąsi ir ryžtinga mama, kovojanti už orų šeimos gyvenimą. Paaugliški aistros protrūkiai. 80-ųjų Madridas ir čia išgyventa pirmoji meilė, pasibaigusi išsiskyrimu. Po skausmingai nutrūkusių santykių, siekdamas pamiršti neįmanomus pamiršti dalykus, jaunas vyras imasi rašyti ir atranda kino meną, tapusį vieninteliu jo išganymu akistatoje su skausmu ir vidine tuštuma. Šiandien pusamžis Salvadoras sapnuose susiduria su moterimis, kurias mylėjo, motina ir aktoriais, vaidinusiais jo filmuose, tad, ieškodamas išsigelbėjimo, imasi narstyti gyvenimo ir meno klausimus, analizuodamas skausmo ir šlovės prigimtį.