Kanų festivalis: aktorių ir režisierių prisiminimai

Štai kaip keli aktoriai ir režisieriai prisimena geriausias ir netikėčiausias šio žvaigždžių dalyvaujamo renginio akimirkas.

Suzanne Clement

Kanadiečių aktorės Suzanne Clement (Siuzan Kleman) pirmieji prisiminai su Kanais yra susiję su Kanados vunderkindo filmų kūrėjo Xavier Dolano (Ksavjė Dolano) juosta „I Killed My Mother“, kurios premjera įvyko festivalyje 2009 metais ir pristatant kurią ji dirbo su spauda.

Galiausiai šis filmas laimėjo tris „Režisierių dviejų savaičių“ (Quinzaine des Réalisateurs) prizus, po kurių X. Dolano vardas atsidūrė geriausių Kanados kino kūrėjų sąrašo viršūnėse.

Tračiau pati S. Clement festivalyje sužibėjo dar po trejų metų, kai laimėjo geriausios aktorės prizą už vaidmenį X.Dolano juostoje „Laurence Anyways“.

Tuomet jai teko skubiai sugrįžti į savo viešbutį, apsirengus šortais ir sportiniais bateliais, kad pasiimtų savo kortelę ir įsigytų „apdarą už lupikišką kainą“.

„Persirengiau pačioje parduotuvėje, kurioje palikau savo drabužius ir išbėgau atsiimti prizo basa, rankoje laikydama aukštakulnius“, – prisiminė aktorė.

Alfonso Cuaronas

Meksikietis režisierius Alfonso Cuaronas (Alfonsas Kuaronas), geriausiai žinomas iš juostos „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“ (Harry Potter and the Prisoner of Azkaban), sakė, jog įspūdingiausi Kanų prisiminimai jam siejasi su 2006 metų filmo „Pano labirintas“ (Pan' s Labyrinth), kurio prodiuseriu jis buvo, premjera.

„Labai sunkus buvo tas filmas“ aktoriui ir režisieriui Guillermo del Toro (Giljermui del Torui), sakė jis.

„Prisimenu, kaip jis stovėjo salės viduryje, o žiūrovai pradėjo jam ploti ir niekaip nesiliovė. Aplodismentai truko 15 minučių. Jie vis plojo ir plojo“, – kalbėjo A. Cuaronas.

„Jis bandė svaidyti juokelius, o jie vis nesiliovė ploję. Jis nežinojo, ką daryti, jau galvojo kur nors pasislėpti“, – prisiminė režisierius.

Gabrielis Arcandas

Kanadiečių aktorius Gabrielis Arcandas (Gabrielis Arkanas), sakė, kad Kanų kino festivalis yra „beprotiškai nuostabus“.

„Jis didžiulis, labai didžiulis, – sakė jis. – Visi 10 dienų kalba apie tuos pačius dalykus kavinėse, gatvėse, žmonės čia atvyksta tik dėl kino. Prisimenu, kartą kalbėjausi su baro lankytojais, kurie daug geriau žinojo Pietų Amerikos ar Artimųjų Rytų kiną nei aš“.