Amžius – 400 metų. Išskirtiniai požymiai – ilga, vešli barzda ir raudoni kailiniai. Adresas – Santa Claus, Arctic Circle, 96930 Rovaniemi, Finland. Tai vietovė už Poliarinio rato, 8 km nuo Rovaniemio. Vardas ir pavardė – Kalėdų Senelis.

Geriausias senelis pasaulyje

Ši džiaugsmą dovanojanti būtybė jau atvyko į Lietuvą, Kauną. Kalėdų Senelio veidas oficialiai užpatentuotas Suomijos vyriausybės. Ūgis – beveik 2 metrai.

Atrinktas iš 100 tūkst. suomių. Nuo 1965 m. gyvena mediniame namelyje, skaldo malkas, augina Šiaurės elnius. Galingo stoto, tvirtomis it boksininko rankomis ir geraširdiška, šilta pagyvenusio žmogaus šypsena. Toks geras Kalėdų Senelis be jokių atsikalbinėjimų sutiko atsakyti į mūsų klausimus.

Havajų saulėje nesikaitina

– Kokia tradicinė Jūsų diena, kai nekeliaujate po pasaulį?

– Bendrauju su vaikais ir suaugusiaisiais. Mano namai kiekvieną dieną atviri visiems, į mano kaimą atvyksta labai daug žmonių iš viso pasaulio. Per metus apsilanko apie 300 tūkst. svečių.

– Kiek kilometrų per metus nukeliaujate Jūs?

– Su skraidančiais Šiaurės elniais vien gruodžio mėnesį kasdien 3–4 kartus apkeliauju Žemės rutulį, – šypsosi ir tikina, kad, kaip ir visos mistinės būtybės, neturi bambos.

– Gyvenate už poliarinio rato. Ar Kalėdų Senelis gali susirgti žiemos depresija?

– Ne, ne, ne! – juokiasi dusliu, iš už vešlios barzdos sklindančiu balsu. – Šiuo metu diena Laplandijoje trunka tik 6–7 valandas, likusį laiką tamsu. Tačiau vasarą tris mėnesius šviečia saulė, kartais – 24 valandas per parą. Pasikrauname geros energijos ir nei aš, nei mano elfai nejaučiame depresijos.

– Ar galime įsivaizduoti Jus besipliuškenantį vandenyje ir besikaitinantį Havajuose?

– Per Kalėdas, bet ne atostogas, visada aplankau Havajus. Kalėdų Senelis nesiilsi. Tačiau mano atostogos, kai nekeliauju, kiekvieną dieną – nuo 6 valandos vakaro iki 9 valandos ryto.

Gyvena su sena ledi

– Ar turite žmoną?

– Labai labai seną ledi. Juk man – 400 metų! – šypsosi. – Mes nesusituokę, bet kartu gyvename mano kaimelyje. Turime daug mažų elfų. Tai – ne mūsų vaikai, bet jie padeda supakuoti dovanas viso pasaulio vaikams.

– Ar nebaisu amžinai būti senam?

– Neee, – kvatojasi. – Tai – ne darbas. Tai – mano gyvenimas. Jau 400 metų! Myliu vaikus. Jie pozityviai galvoja apie gyvenimą, ateitį. Vaikams nevalia galvoti apie sunkmetį, karą, terorizmą. Svarbu, kad jie mokytųsi ir svajotų apie šviesią ateitį.

– Laplandijoje gyvenantis Senelis turbūt žiūri ledo ritulį ir serga už suomius?

– Yra daug gerų komandų ir sporto šakų, tačiau mūsų vaikinai – viasada pirmieji, – juokiasi.

– Beje, ar sunku prižiūrėti įspūdingą barzdą?

– Ne! Mano senoji ledi ją tvarko du kartus per savaitę.

– Ar Kalėdų Senelis gauna... Kalėdų dovanų?

– Keliaudamas po pasaulį ir būdamas savo kaimelyje dažnai gaunu daug įvairių dovanų.

– Kokia geriausia Kalėdų dovana moterims?

– Nemateriali. Tai galėtų būti jausmai: meilė, dėmesys, nuoširdumas.

Išpildė japonės svajonę

– Ar sunki Kalėdų Senelio našta?

– Ne, ne, ne! Aš – senas, bet tai – mano gyvenimas. Esu laimingas! Ar gali būti kitaip, jei pabudęs kiekvieną rytą matau manęs laukiančius besišypsančius vaikus ir suaugusiuosius?!

– Ar vaikai, gyvenantys įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, yra skirtingi?

– Jie kalba skirtingai, jų kultūra skirtinga. Bet šypsenos vienodos. Ir suomis, ir lietuvis berniukas nori lego, traktoriuko, "Formulės-1" mašinėlių, "Žmogaus voro", "Betmeno", – vardija daugybę žaislų ir filmų herojų. – Mergaitės nori barbių, lėlyčių kūdikėlių, suknelių...

– Įteikėte tūkstančius dovanų. Kokia įstrigo labiausiai?

– Jų išties labai daug. Pamenu, prieš dvejus metus Rovaniemyje, mano kaimelyje, apsilankė dvi japonės – 65–66 metų mama ir jos 30–35 metų dukra. Tvirta, tik vieną dukrą turinti japonė niekada gyvenime nebuvo mačiusi Kalėdų Senelio ir netikėjo, kad jis yra. Mane pamačiusi nusišypsojo ir pareiškė, kad išsipildė didžiausia jos svajonė, kad mane pamačiusi dabar gali ramiai numirti.