Kauno „Žalgirio" krepšininkas Jonas Mačiulis pagaliau ilgiau kartu pabuvo su savo mylimąja Agne Kurmanavičiūte. Kruiziniu laivu „Costa Serena" jie aplankė Viduržemio jūros šalis. Italijoje pamatė Veneciją ir Barį, Graikijoje - pirmąjį olimpinį miestą Katakoloną, Turkijoje - Izmirą ir Stambulą, Kroatijoje - Dubrovniką.

„Man patinka keliauti, pažintį šalį, pamatyti ką nors naujo", - J.Mačiulis nemėgsta kaitintis saulėje ar ramiai gulėti prie jūros, todėl grįžo beveik neįdegęs.
Krepšininkas į kruizą vyko tik su drauge, nors laive sutiko dar šešis lietuvius: „Jie - šaunūs, neįkyrūs žmonės. Tiesa, artimiau susipažinome tik paskutinę dieną." Pasak Jono, 8 valandą laivas švartuodavosi naujame uoste, 9 - keleiviai išsirengdavo į ekskursijas, 15 valandą grįždavo, 17 - laivas išplaukdavo, o 18 valandą visi vakarieniaudavo.

Mylimieji eidavo gultis anksti, nes rytais vykdavo į visas ekskursijas. Didelį įspūdį paliko Antikos laikais buvęs vienas turtingiausių Artimųjų Rytų miestų - Efesas ir Stambulas: „Efese įstrigo išlikęs įspūdingas 20 tūkstančių vietų amfiteatras, Stambule - sultono rūmai su daugybę eksponuojamų lobių, tarp kurių - antrasis pagal dydį pasaulyje deimantas."

Nekalbėti apie krepšinį Jonui nepavyko: daugelis keleivių ir padavėjų 198 cm ūgio sportininką užkalbindavo dėl jo ūgio. Ypač krepšiniu domėjosi filipiniečiai: „Vienas praeityje krepšinį žaidęs padavėjas net akis išsprogdino, sužinojęs, kad Jonui teko išbandyti jėgas ir prieš NBA komandas."

Prieš metus pradėjusiame plaukioti kruiziniame laive keliavo daugiau nei 3000 keleivių, dar beveik tiek pat įgulos narių ir aptarnaujančio personalo. Laive - keli restoranai, 12 barų, teatras, kinas, naktinis klubas, kazino, begalė parduotuvių. „Neaplankėme tik naktinio klubo, nes duris atverdavo pirmą valandą nakties", - apgailestavo J.Mačiulis.
O kazino? Žalgirietis ten nuėjo paskutinę dieną. Per pusvalandį prie „Black Jack" stalo, statydamas po 10 eurų, jis laimėjo dešimtkart didesnę sumą - 100 eurų.

Tačiau didžiausią malonumą Jonui ir Agnei, matyt, teikė bučiniai. Jie bučiavosi ne tik plaukdami gondolomis po tiltais Venecijoje. Žalgirietis nusijuokė: „Bu­čiavomės visur, kiekviename mieste. Kaip nuostabu, kad niekas manęs ten nepažinojo."