J. Arlauskaitė-Jazzu apie skanų ir spalvotą savo gyvenimą atvirai pasidalijo knygoje

Jazzu vakar savo draugus ir bičiulius pakvietė į Nacionalinėje dailės galerijoje įsikūrusį restoraną „The Gallery“. Knygos pristatymo šventėje dalyvavo fotografas Lukas Gricius ir Naglis Bierancas, „Lietuvos rytas TV“ vadovas Audrius Siaurusevičius, signataras ir keliautojas Algirdas Kumža, medikai Gytė ir Karapetas Babajanai, TV prodiuseriai Laura Paukštė ir Dominykas Kubilius, vestuvių planuotoja Laura Vagonė, stilistas Aurimas Juodiškis-Plaštakė, žurnalistė Fausta Marija Leščiauskaitė, skaitmeninio turinio kūrėjas Justas Pečeliūnas ir daugybė kitų.

Knygą išleido leidykla „Alma littera“, tekstus parašyti Justei padėjo žurnalistė Grytė Liandsbergienė, maistą kartu gamino Justės šeimos restoranų Anykščiuose „Basi Basi“ ir „Mitai“ virtuvės šefas Ignas Višinskas, fotografavo Robertas Daskevičius ir Dovilė Rozmanaitė-Bružienė. Svečius pagal knygos receptus vaišino „The Gallery“ virtuvės šefas Algis Tumas.

M. Savičiūtės nuotr.

Receptų knygos idėją Justė nešiojosi daugiau nei trejus metus. „Jaučiau, kad turiu ką pasakyti, tik nežinojau, kaip. Mintis apie knygą, kurioje derėtų ir maistas, ir skanaus, spalvingo mano gyvenimo momentai, kilo, kai Anykščiuose atidarinėjome antrąjį restoraną. Manęs tada daug kas klausė, kaip sugalvojau veltis į tokį sunkų, sudėtingą verslą. Prisipažinsiu, man restoranas buvo ambicija, svajonės išsipildymas, tad dabar žinau, kad buvau truputį kukū, bet trauktis nebėra kur – į tai įsukta visa mano šeima. Tikrai norėjau žmonėms papasakoti, kam ir kodėl kūriau restoranus, parodyti, koks kietas yra mūsų šefas Ignas ir tai, kad namuose gaminamą maistą galima pakylėti į kitą, restorano lygmenį. Kartu pasidalyti savo vaikystės maisto patirtimis, parodyti, ką valgau kelionėse ir ką gaminu savo šeimai, kuri mane išmokė meilės ir atviro žvilgsnio į pasaulį“, – ji pasakojo knygos pristatyme.

Knygos kelionė iki skaitytojų užtruko. Justė sakė, kad procesas pajudėjo tada, kai atsirado leidykla „Alma littera“ ir jos idėja degantys, gerai ją girdintys žmonės. „Noriu jiems nuoširdžiai padėkoti už tikėjimą. Pažadu, kad antroji mano knyga, kaip ir žadėjau kažkada seniai, bus poezijos, o trečioji – mano biografija. Tik labai gali būti, kad po to, kai ji išeis, šioje salėje nebus nė vieno žmogaus, kuriam galėčiau ją pristatyti, patikėkit, kiek daug žinau pramogų pasaulio paslapčių“, – kvatojo Justė.

M. Savičiūtės nuotr.

Ir ši jos knyga pilna ne tik receptų, bet ir atvirų prisipažinimų, vaikystės pasakojimų, kelionių nuotykių, istorijų, kurios niekada nebuvo aprašytos žurnaluose. Na, kad ir apie 19 porcijų ledų, suvalgytų vaikystėje, apie babos sušius, apie būdą nebevalgyti mėsos, apie egzotinius patiekalus svetimose šalyse, apie nemėgstamą italų virtuvę ir apie mėgstamiausią draugų kugelį.

„Esu didi gurmanė, – ironizavo Justė. – Išties, jei kurčiau savo svajonių restoraną, jis būtų visiška nesąmonė, jokio stiliaus, vien skirtingi patiekalai. Esu iš tų žmonių, kurie gali be proto mėgautis maistu, bet kartu skaniausiai, prisėdusi ant šaligatvio ketvirtą ryto, sušlamšti kebabą“, – kalbėjo Justė.

Knyga „Skanus Jazzu gyvenimas“ padalyta skyriais – „Mama ir tėti, aš jus myliu“, „Anūkėl, tu nieko nevalgai!“, „Ramen“ vietoj „amen“, „Džiazas, klajonės ir virtuvė“, „Jei aš būčiau Anglijos karalienė“, „Mėsėdė ar žaliavalgė?“, „Į širdį per skrandį“, „Geriausia dieta – stresas prieš koncertą“, „Kaip aš stačiau restoraną“, „Ieškokite šefo!“, „Viryklė, tortų lentyna ir kūdikis lopšyje“, „Dvigubas smūgis“. Visi jie žymi tam tikrus, itin svarbius dainininkės gyvenimo etapus ir yra apipinti istorijomis bei Justės mėgstamų patiekalų receptais, kuriuos paruošti padėjo virtuvės šefas I. Višinskas.

M. Savičiūtės nuotr.

„Gimiau 1988 metais, kai Lietuvoje viskas keitėsi, nors virtuvėse dar karaliavo senoji tradicija – niekas nekalbėjo apie sveiką maistą, dietas, o geriausias desertas buvo duonos riekė, apibarstyta cukrumi. Tačiau metai bėgo, patirtys, kelionės, perskaitytos knygos stipriai pakeitė mano požiūrį į virtuvę. Esu dėkinga tėvams, kurie mane imdavo į keliones, supažindino su pasaulio skoniais. Turbūt todėl šiandien nebijau ragauti ir pildau savo svajones“, – per pristatymo vakarą kalbėjo Justė, labiausiai už viską dėkodama mamai Auksei, kuri iš rankų nepaleido atlikėjos sūnaus Majaus Jono.

„Pernelyg ilgai gyvenau švaistydama save be jokio gailesčio. Išnaudojau savo kūną ir balsą, nieko negrąžindama mainais, teršiau jį viskuo – nuo greitojo maisto iki socialinių tinklų purvo, kuris dar labiau užjuodina sąmonę, kol galiausiai suvokiau, kad visai nepažįstu savęs, – knygoje prisipažįsta Justė. – Aš visada buvau linkusi gyventi dėl kitų, o ne dėl savęs, dalyti meilę kitiems, bet ne sau. Nesupratau, kad galima ne tik duoti, bet ir gauti. Į tamsą puldavau stačia galva, gyvenime esu patyrusi pačių blogiausių dalykų – nuo alkoholio iki dalijimo savęs kitiems, nuo paniškos baimės iki maniakinės depresijos. Bet tie iššvaistyti metai davė savo: dabar žinau, kam viso to reikėjo, ir žinau, kur nebenoriu grįžti. Dar nesu atradusi tobulybės ar pasiekusi nirvanos, bet einu ieškojimo keliu, o jis tikrai nuostabus. Pagaliau sugebėjau pažinti savo kūną, sąmonę ir suteikti laisvę kūrybai, išsivaduoti iš stereotipų ir suprasti, kad esu visatos atspindys. Kaip aš elgiuosi su pasauliu, taip ir jis elgiasi su manimi – tuo kasdien vis labiau įsitikinu. Tam, kad kurčiau, reikia išteklių, bet jie juk manyje – ir tai yra didžiulė dovana. Mano misija yra kurti ir dalytis savo kūryba su žmonėmis, o sukurti galiu daug ką – nuo gražiausios dainos iki geriausio restorano.“

M. Savičiūtės nuotr.

Atvira, nuoširdi, šilta, kupina patirčių ir paslapčių – tokia yra debiutinė dainininkės Jazzu knyga. „Tikrai skaityčiau ją pati“, – baigdama knygos pristatymą ištarė Justė.

Visą šventės vakarą ji praleido raitydama autografus savo draugams ir bičiuliams, kiekvienam rasdama itin asmeninį ir jautrų palinkėjimą.