Ant aukštų uolų kabo penki nedideli žvejų kaimai su įvairiaspalviais namais, siauromis gatvelėmis, mažutėmis krautuvėlėmis. Tai – Penkios Žemės (it. – Cinque terre), vienas gražiausių šiaurės Italijos, o gal ir visos šalies kampelių.

Kaimai neturi bendro kelio

Šis nedidelis žemės lopinėlis Lietuvos turistams dar nėra taip puikiai žinomas, kaip Turkijos ar Egipto kurortai. Penkias Žemes, išsidėsčiusias maždaug 10 kilometrų ruože, lietuviai dar tik pradeda atrasti.

Čia įkurtas Penkių Žemių nacionalinis parkas, jos įtrauktos į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą. Plaukiant laivu Ligūrijos jūra visi penki kaimeliai – Monteroso al Marė, Vernaca, Kornilija, Manarola ir Riomadžorė, kabantys ant uolėtų krantų lyg viduramžių tvirtovės, – atsiveria vienas po kito.

Jų namai nudažyti geltona, oranžine, raudona spalvomis, su žaliomis langinėmis. Virš kaimų terasomis žaliuoja vynuogynai, iš kurių derliaus spaudžiamas sausas baltasis "Cinque terre" vynas.

Į Penkias Žemes galima patekti traukiniu Genuja-La Specija, kuris kursuoja maždaug kas valandą ir sustoja kiekviename kaimelyje, arba atvykti laivu. Iki šiol nėra kelio, kuris jungtų visus kaimus. Anksčiau nusigauti iki jų buvo įmanoma tik jūra arba pėsčiomis kalnų šlaitais palei jūrą besidriekiančiu siauru taku, vadinamuoju Žydruoju keliu (it. – Sentiero azzurro), kuris buvo jau viduramžiais.

Vėjuotą dieną pigiau

Įsikuriame didžiausiame kaimelyje – Monteroso al Marėje, paprastai vadinamame Monterosu. Kaimelis žvelgia į plačią įlanką su puikiu paplūdimiu. Atostogautojų čia – daugiausia. Apsukus nemažą ratą po Italiją, malonu čia pailsėti.

Tą dieną, kai atvykome, vėjas šiaušė jūros bangas, saulę debesys tai užgoždavo, tai atidengdavo. Nuėjus į paplūdimį ir pasiteiravus, kiek kainuoja saulės ir jūros malonumai, darbuotoja paaiškino, kad šiandien – tik 18 eurų, nes prastas oras, be to, jau vidudienis. Už šią sumą – gultai ir skėčiai nuo saulės dviem asmenims.

Tačiau nusivilti neverta – Monterose yra du nemokami paplūdimiai, kuriuos labai mėgsta atostogautojai.

Iš kaimo į kaimą – garlaiviu

Pasikaitinę saulėje, pasimaudę šiltoje Ligūrijos jūroje, turistai leidžiasi į kelionę garlaiviu po Penkias Žemes. Iš jūros kaimai atrodo kaip maži atvirukai. Už 15 eurų iš Monteroso laivas nuplukdo į paskutinį kaimą – Riomadžorę, sustoja ir kituose, išskyrus Korniliją, kuri neturi priėjimo prie jūros.

Kadangi ten garlaivis nesišvartuoja, Korniliją galima pasiekti traukiniu arba minėtu pėsčiųjų taku. Palypėjus 382 laiptelius, iš Kornilijos atsiveria nepakartojamo grožio panorama. Iš Manarolos garsiuoju Meilės keliu (it. – La via dell’Amore) per keliolika minučių galima nueiti iki Riomadžorės kaimo.

Plaukiant garlaiviu galima išlipti kaimuose ir pasivaikščioti siauromis jų gatvelėmis, kurias netikėtai pakeičia laiptai, o namai kyla į viršų. Vaikštant tarp raudonų, oranžinių namų, patupdytų ant uolėtų terasų, atrodo, kad čia sustojo laikas. Malonu paskanauti to krašto patiekalų, pasmaguriauti ledais – itališkiems ledams kiti nė iš tolo neprilygsta. Tačiau išsimaudžius jūroje, kaitintis saulėje teks ne taip patogiai kaip Monterose – paplūdimio smėlį ar žvyrą čia atstoja didžiuliai akmenys.

Po visą dieną trunkančios ekskursijos turistai be vargo grįžta į viešbutį Monterose – garlaivis Ligūrijos jūra zuja visą dieną.

Išsiruošus į šį kruizą, vis dėlto reikėtų pagalvoti apie savo galimybes ir sveikatą – karštis kerta negailestingai, nesvarbu, kad esi "ant vandens". Tas pats laukia sumaniusių pasivaikščioti kalnų takais. Tokią kelionę geriau pradėti ankstų rytą ar net švintant.

Turgaus diena – ketvirtadienis

Kainos Penkiose Žemėse nemažos. Poilsiautojų ir turistų šiame rojaus kampelyje – ne tokia gausybė. Užtat restoranų, užeigų, barų, kaip ir visoje Italijoje, – ant kiekvieno kampo.

Viešbučių kainos Monterose įvairios, tačiau reikia derėtis, nes savininkai, nenorėdami prarasti klientų, linkę ieškoti aukso vidurio. Naktis asmeniui už 35 eurus viešbutyje su kondicionieriumi – tai Monterose laikoma nebrangu.

Tas pats ir parduotuvėse – privačiose maisto produktai brangesni. Užtat ketvirtadienį centrinėje Monteroso aikštėje vykstantis turgus, kur galima įsigyti ne tik vietos ūkininkų pagamintų maisto produktų ir užaugintų daržovių bei vaisių, bet net ir paveikslų, – tikras atradimas turistams.

Ant prekystalių – persikai, vyšnios, abrikosai ir šiose apylinkėse išaugintos vynuogės, įvairiausios daržovės, puikios vytintos dešros ir kumpis, įvairių rūšių sūris. O italai, nebūtų pietiečiai, siūlo, pasakoja, aiškina, ragina nedelsti ir viską šluoti iš eilės. Už 7 eurus gali paskanauti pagal klasikinį receptą iškepto viščiuko, o 100 g saulėje džiovintų pomidorų nusipirkti tik už 1 eurą.

Baigiantis turgui kainos krinta, ūkininkai krauna į maišelį persikų, vynuogių, kriaušių už mažesnę kainą.

Italai – puikūs kulinarai. Taip skaniai paruošto jūros ešerio kaip paprastoje Monteroso osterijoje niekur neteko ragauti. Ne veltui padavėjas įsijuosęs "būrė" – skanus, puikus, dieviškas, pagamintas mūsų šefo taip ir taip. O prie gretimo stalelio klientų prisistatė net ir pats virtuvės šefas su aukšta kepure – esą, kaip jie pageidauja, taip jis žuvį ir paruoš. Jokių kivirčų – vieni ir kiti patenkinti.

Italų virtuvės paslaptis – natūralumas ir paprastumas, tradicijų paisymas. Pagrindinis jos akcentas – vietos prieskoninės žolelės ir alyvuogių aliejus. Kaip valgius gamino močiutė, taip moka juos ruošti ir suaugusi šios anūkė.

Niokojo krautuves, viešbučius

Praėjusių metų spalį Penkias Žemes nuniokojo baisi liūtis. Monterose buvo apsemta ne tik nemažai parduotuvių, barų, bet ir viešbutis. Siauromis kaimo gatvelėmis kliokė vandens klanai, nešdami žemes, medžių šakas, daiktų nuolaužas.

Kaip tik tuo metu, kai atvykome, kaimelyje buvo pristatytas fotografijų albumas, kuriame įamžinti stichijos padariniai. Kai užsukau į mažą duonos krautuvėlę, jos savininkė parodė albumą. Kiek truko stichija – pusdienį, parą?

"Ne. Tiktai vieną valandą. Štai, mano parduotuvė, – bedė moteris pirštu į vieną fotografiją. – Apsemta, šlapia, baisu. O štai mano sūnus dirba, valo, tvarko. Vienas žmogus per stichiją žuvo".

Monterose, Vernacoje, Kornilijoje, Manaroloje ir Riomadžorėje kaukši plaktukai, džeržgia pjūklai – vyksta atstatymo darbai. Šiaurės Italijos perlas – Penkios Žemės – baigia atsikratyti stichijos padarinių.