1889 m. atidarytas Eifelio bokštas iki šiol išlieka vienu žymiausių inžinerinių pasiekimų pasaulyje, ir net šiandien ši konstrukcija slepia paslaptį, apie kurią žino ne kiekvienas.
Kaip rašo „The Daily Digest“, priklausomai nuo oro temperatūros, Prancūzijos sostinės simbolis gali „paaugti“ arba „susitraukti“.
Šis reiškinys aiškinamas paprastu fizikos dėsniu. Eifelio bokštas pastatytas iš pudlinguotos geležies, kuri yra itin jautri temperatūros svyravimams.
Vasaros kaitroje metalo tūris didėja, todėl karščio bangų metu statinys gali išstypti net iki 15 cm.
Be to, saulė skirtingai įšildo bokšto puses. Dėl šio netolygaus įkaitimo konstrukcija šiek tiek pasvyra į šešėlio pusę.
Saulės judėjimui danguje keičiant labiausiai įšildomą bokšto pusę, jo viršūnė per dieną gali nubrėžti maždaug 15 cm skersmens lanką.
Žiemą procesas – atvirkščias: spaudžiant dideliam šalčiui, metalas traukiasi ir bokštas praranda kelis centimetrus savo aukščio.
Inžinieriai pabrėžia, kad šie pokyčiai yra numatyti projekte, todėl neturi įtakos statinio stabilumui ar saugumui.
Nors pradžioje Eifelis vadintas tiesiog „300 metrų bokštu“, dėl vėliau sumontuotų antenų šiandien jis siekia 330 m.
Vis dėlto Paryžiaus legenda gerokai nublanksta prieš šiuolaikinius galiūnus: pavyzdžiui, „Burj Khalifa“ Dubajuje yra beveik tris kartus aukštesnis už Eifelio bokštą.
Naujausi komentarai