Galimybė sugrįžti į XIX amžių

Kauno apskrities archyve tvyro miesto-tvirtovės laikų vaizdas ir kvapas. Jį skleidžia parodoje "Kauno architektūra gubernijos laikotarpiu" eksponuojamų senųjų miesto planų kopijos, pastatų projektai, fotografijos.

Parodoje – senieji planai

"Skaudu, kad gubernijos laikotarpiu susiformavusios Laisvės alėjos istorinį veidą darko stiklinės dėžės su batų parduotuvėmis, tarsi kauniečiai būtų šimtakojai. Tik antras ir trečias aukštai panašūs į tokius, kokie jie buvo sumanyti projektuotojų", – apgailestavo parodos sudarytoja Kauno apskrities archyvo vyriausioji specialistė Nijolė Ambraškienė. Susipažinti su istoriniu Naujamiesčiu kauniečius ji kviečia parodoje.

Kauniečiai gali patyrinėti 1847 m. perspektyvinį miesto planą, kuriame urbanizuotos Naujamiesčio (istorinės miesto centro dalies) teritorijos dar tik brėžtos popieriuje su 1863 m. esamos būklės miesto planu, kuriame jau matyti pagal pirmąjį planą iškilę pastatai.

Anot architektūros istorikų, be gubernijos laikotarpio (1843–1915) pastatų Kauno Naujamiestis (istorinė miesto centro dalis) tiesiog neįsivaizduojamas. Minėtu laikotarpiu iškilo ne tik gynybiniai Kauno tvirtovės įtvirtinimai, bet ir daug visuomeninių pastatų: ligoninės, mokyklos, viešbučiai, pramonės objektai, sakraliniai pastatai ir kiti.

"Gal pagal carinės Rusijos architektų projektus iškilusi Kauno dalis architektūriniu požiūriu negali lygintis su to laikotarpio Londonu ar Paryžiumi, bet Kaunui šie pastatai tikrai vertingi. Be jų mūsų istorija būtų kur kas skurdesnė", – sakė parodos atidaryme dalyvavusi architektūros istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Nijolė Lukšionytė.

Centre plytėjo pelkė

Dar vienas gubernijos laikų miesto architektų nuopelnas – suformuota bendra Kauno plano struktūra, visas taisyklingo plano stačiakampis gatvių tinklas.

Atidarant parodą, prisiminta, kad iki XIX a. vidurio Naujamiestis buvo užmiesčio vietovė – čia plytėjo Kartofliškių palivarko teritorija. Istorikai ir archeologai pažymi – dabartinės Laisvės alėjos viduryje stovėjo miško sargo namelis; kur dabar Įgulos bažnyčia, plytėjo didelės pelkės, į kurias medžiotojai eidavo ančių šaudyti.

Tuo tarpu parodoje eksponuojamo 1863 m. Kauno plano kopijoje matyti, kad šios teritorijos – jau urbanizuotos: čia suformuotos gatvės, jose iškilę nemaža pastatų. Apstatyta ir dalis dabartinės Laisvės alėjos, anuomet – Nikolajaus prospekto. Čia kūrėsi valstybinės ir privačios įstaigos, viešbučiai. Tuomet ir miesto sodas įgijo dabartinę savo funkciją – čia plytėjo nebe katalikų kapinės, kaip iki 1833 m., o Jono Rudolfo pastatyti mediniai paviljonai restoranui ir koncertams (paviljono projektas eksponuojamas parodoje).

Gubernijos laikotarpiu Kaune iškilo ir pirmasis Lietuvoje teatrui skirtas pastatas. 1892 m. Nikolajaus Gogolio "Revizoriaus" premjera iškilmingai atidaryti Miesto teatro rūmai – dabartinis Kauno valstybinis muzikinis teatras. Tiesa, dabartinį vaizdą teatras įgavo tarpukariu, kai buvo rekonstruotas.

Dirbo labai preciziškai

Parodoje eksponuojami daugiausiai dviaukščių pastatų projektai. Anot N.Lukšionytės, klaidinga manyti, kad žemų namų statybą lėmė vien miestui taikytas tvirtovės režimas.

"Reikia atsargiai vertinti posakius, esą Kaune aukštiems pastatams nebuvo išduodami leidimai. Trijų aukštų "Saulės" gimnazijos pastatui Žaliakalnyje buvo gautas gubernijos valdybos leidimas. Jei jau aukštai ant kalno galėjo iškilti toks statinys, tai ką jau kalbėti apie Naujamiestį", – tvirtino N.Lukšionytė.

Istorikai pastebi, kad kai kurie dabar su tarpukario laikais miesto visuomenei besiasocijuojantys pastatai iškilo gubernijos laikotarpiu. Tarp jų – aukščiausios klasės "Metropolio", "Versalio" viešbučiai. Jų projektai taip pat eksponuojami parodoje.

N.Ambraškienė įsitikinusi, kad iš gubernijos laikotarpio specialistų kruopštumo galėtų pasimokyti šiandienos architektai. "Braižytojų, architektų, braižiusių vienetinius dokumentus, darbo kokybė buvo puiki. Palyginus jų ir kur kas vėlesnių laikų brėžinius, tenka pripažinti, kad cariniu laikotarpiu dirbta kruopščiau ir preciziškiau. Matyt, tie žmonės labai vertino savo darbą", – sakė N.Ambraškienė.

"Kauno apskrities archyvas gali pelnytai didžiuotis turėdamas didelę gubernijos laikotarpio miesto planų, projektų ir kitokių dokumentų kolekciją, išskyrus tvirtovės brėžinius – didžioji jų dalis saugoma Maskvos kariniame archyve. Džiugu, kad archyvas atveria savo lobius miesto visuomenei", – pastebėjo N.Tolvaišienė.

Paroda "Kauno architektūra gubernijos laikotarpiu" Kauno apskrities archyve (Maironio g.28B) veiks iki spalio 1 d.