A. Gaičiūnas tolsta nuo magijos: įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimas subyrėjo

Atradęs įkvėpimą tapydamas paveikslus, jis sulaukė įvertinimo ir pakvietimo į meno mugę Luvre.

„Mano pasirinkimas nebuvo pagrįstas tuo, kad galėčiau užsidirbti krūvą pinigų, arba turiu išskirtinį talentą. Tiesiog iš vidaus jaučiau, kad tai teisingas pasirinkimas. Ir aš pasitikėjau savo jausmais“, –  savo emocijomis dalijasi Arvydas.

Sugriauti planai

„Viskas prasidėjo, kai pirmą kartą išgirdau apie COVID-19 pandemiją. Prisipažinsiu, kad pradžioje netikėjau, kad tai visiškai pakeis mano gyvenimą. Kaip ir dauguma žmonių pagalvojau, kad pandemija greitai praeis ir įprastas gyvenimas sugrįš“, – su nauja realybe susidūręs prisimena Arvydas.

„Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimas subyrėjo. Jūs nežinote, kaip užsidirbti, ir kur judėti toliau. Visa mūsų šeima atsidūrė šitoje situacijoje. Esu įsitikinęs, kad dėl pandemijos tokius sukrėtimus išgyveno daugelis“, – sakė vyras.

Prieš karantiną magijos teatro „DiArchy“ koncertinė veikla buvo suplanuota metams į priekį. Tačiau visi planai sugriuvo per keletą dienų, kaip burtų lazdelės mostu sustojo laikas, ir viskas sustingo.

Sudėtinga operacija

Pandemija, nedarbas, nežinomybė. Kai susiduri su tokia realybe galvoje kirba klausimas – kaip pasielgti?

Negana to, dar prasidėjo ir problemos su sveikata. „Pastaruoju metu jaučiau stuburo skausmus kaklo srityje. Atsikėlęs vieną rytą vos galėjau pakelti galvą. Paskui skausmas aprimo, tačiau pradėjo  tirpti rankos“, –  magnetinio rezonanso tyrimas parodė kaklinės stuburo dalies tarpslankstelinio disko išvaržą, kurią buvo patarta operuoti.

„Atvykęs į kliniką skaičiavau valandas, minutes iki operacijos, norėjau išsilaisvinti nuo skausmo ir pajausti savo rankas“, – prisimena pavojingų eksperimentų pasekmes išgyvenęs magijos teatro įkūrėjas.

Meno transformacija

„Magijoje yra tokia sąvoka kaip transformacija. Kai vienas daiktas pavirsta kitu. Magai šią techniką naudoja tada, kai vienas žmogus dingsta, o atsiranda kitas. Kai buvo juoda, tapo balta, buvo tuščia ir štai iš skrybėlės atsirado triušis“, – sako vyras.

Arvydo nuomone, tapymo procesas – tai iliuzija, kuri padeda atitrūkti nuo realybės, bet tuo pačiu ir padeda geriau ją suvokti. Dabar artistą užburia procesas, kai balta drobė pasiverčia į spalvotą pasaulį.

Paskambina man ir sako: „Tėveli, tave kviečia į Luvrą!“ Pagalvojau, kad jis juokauja, ir atsakiau sūnui: „Gerai, kad tau linksma, bet aš dirbu.“ Po kelių akimirkų gavau išverstą tekstą. Tai buvo oficialus kvietimas į „Carrousel du Louvre“ meno mugę.

„Vieną dieną atsiribojau nuo visko, kas vyksta aplinkui. Ir žinote, kas nuostabiausia? Pagaliau pajaučiau, ko iš tikrųjų noriu. Taip nutariau magiją perkelti į paveikslus, – sakė vyras. – Pasirinkau slapyvardį Retne. Paslaptis tame, kad jeigu tą žodį skaitysi iš galo, jis skambės kaip „Enter“. Įėjimas, kaip žiūrovams padovanotas pakvietimas į artisto sukurtą atmosferą.“ 

Dirba kaip išprotėjęs

„Išsinuomavau studiją ir pradėjau dirbti kaip išprotėjęs. Tapiau didelio formato kūrinius – dažų sluoksniai kartais džiūsta keletą dienų, kurias tenka išlaukti, kad galėčiau tęsti darbą. Ir, atrodo, praėjo ne mažiau negu dešimt tūkstančių valandų, kol išmokau atlikti savo darbą taip greitai, kiek leidžia fizikos dėsniai“ – sako Arvydas.

Jam labai malonu, kai žmonės, įsigiję jo paveikslus, atsiunčia nuotraukas ir parodo, kaip paveikslai įsikomponavo jų interjeruose. 

„Neseniai gavau nuotrauką iš Ciūricho. Paaiškėjo, kad Retne paveikslas atsidūrė mediko darbo kabinete ant sienos. Taip pat sužinojau, kad vienas verslininkas iš Austrijos iškart nupirko daugiau kaip dešimt mano paveikslų, kuriuos iškabino savo didžiuliame name. Tik nepagalvokit, kad sėdžiu ant aukso kalno – reikia judėti į priekį, reikia daug investuoti“, – sako vyras.

Praėjusiais metais žinomas artistas surengė keletą personalinių parodų. Jis baigė meno kursus viename žinomiausių pasaulyje meno muziejų MOMA Niujorke ir gavo baigimo sertifikatus. Surengė keletą asmeninių parodų Lietuvoje bei sudalyvavo tarptautiniuose meno projektuose Nyderlanduose ir Belgijoje.

„Maždaug prieš mėnesį gavau laišką prancūzų kalba. Žiūrėjau ir nieko nesupratau, tada išvažiavau iš namų, nes skubėjau į studiją. Šį laišką pamatė mano devyniolikmetis sūnus Arvydas, ir išvertė į lietuvių kalbą. Paskambina man ir sako: „Tėveli, tave kviečia į Luvrą!“ Pagalvojau, kad jis juokauja, ir atsakiau sūnui: „Gerai, kad tau linksma, bet aš dirbu.“ Po kelių akimirkų gavau išverstą tekstą. Tai buvo oficialus kvietimas į „Carrousel du Louvre“ meno mugę, kur Retne paveikslams skirta vieta. Iš karto nusipirkau bilietus Vilnius – Paryžius, ir įsiminiau adresą: Palais Royal–Musée du Louvre“, – sako vyras.