Knygos autorius prisipažino buvęs nevykęs meilužis ir mokęsis iš daugelio moterų

Mimas ir žurnalistas Arkadijus Vinokuras nepanašus į mergišių, kazanovą, donžuaną. Margas kaklaraištis, ryški liemenė, raudonai dažytas nosies galiukas ir skruostai, nupudruotas veidas bei plati šypsena.

„Aš ką tik po pasirodymo vaikams“, – šypteli vaikiškai auditorijai Misteriu Arkadu prisistatantis 55 metų vyras. Bet neseniai išleista jo knyga „Eroto glėbyje“ skirta toli gražu ne vaikučiams. Ji – apie paslaptis ir išgyvenimus, susijusius su jo ir jos pasauliu už miegamojo durų.

– Dirstelėjus į jūsų „Eroto glėbį“ matyti, kad autorių, tai yra jus, kamuoja esminiai klausimai: ar ji su kelnaitėmis, ar ne? Ar ten drėgna, ar lūpos patinusios? Jūs – kietas vyrukas?

– O kas jums taip sakė? Aš to nesakiau! Esu laimingai ištekėjęs dvylika metų…

– Ištekėjęs?

– Na, taip, – juokiasi. – Ir propaguoju šeimos gyvenimą. Pirmą kartą susituokiau Švedijoje nepasirengęs vedybiniam gyvenimui. Atvykau ten iš sovietinės šalies, kur oficialiai neegzistavo seksas, ir patekau tiesiai į seksualinę revoliuciją išgyvenusią Skandinaviją. Neišlaikiau. Rezultatas – skyrybos.

– Po to, kai jus lovoje žmona užtiko su dviem blondinėmis?

– Kokios blondinės?! Jei jūs provokuojate, aš – išeinu! Turėjau laimės ir garbės bendrauti su daugeliu nuostabių moterų ir mokytis iš jų. Buvau laisvas, Švedijoje žinomas aktorius, turėjau daug galimybių. Kodėl turėjau tuo nesinaudoti? Moterys padėjo suvokti, kad buvau niekam tikęs meilužis, mulkis, ir kad moterų seksualumas koncentruotas toli gražu ne tik trikampyje tarp kojų. Seksualinė, intelektualinė, bendravimo patirtis laisvoje visuomenėje padėjo sukaupti žinių bagažą bendravimui dviese.

– Taigi ką tik pasirodžiusi jūsų knyga – dalis to bagažo?

– Knyga – ne apie mane ir ne apie mano žmoną. Ji apie du žmones, nusprendusius gyventi kartu. Kelis kartus aš gyvenau nesusituokęs. Tuomet nėra jokios pareigos. Bet gyvenimas susituokus irgi nėra pareiga.

– Kaip tai?

– Jei kažkam atsidavei niekieno neverčiamas, žodis pareiga tampa keiksmažodžiu. Kažką darydamas žmonai, tai atlieku savo noru. Tai – užduotis, ne pareiga.

– Bet ar gali nebūti atsakomybės?

– Dviese gyventi be atsakomybės neįmanoma. Laisvė be atsakomybės tampa anarchija. O erotika yra nuoširdus kūnų pokalbis, už kurio eigą ir posūkius atsakingi du žmonės.

– Kaip tada, kai į tą nuoširdų pokalbį įsiterpia trečias pašnekovas?

– Jūs – apie neištikimybę? Žinau, kas tai yra. Buvau nevykėlis meilužis, neištikimas. Buvo laikas, kai laksčiau nuo vienos prie kitos. Ir supratau, kad vien dėl neištikimybės niekada nesiskirsiu. Nereikia jos taip sureikšminti. Verčiau sureikšminti ištikimybę. Ištikimybė – tai iššūkis. Suvilioti savo žmoną – sunkiausias dalykas pasaulyje. Tačiau tai nepaprastai didelis erotinis, seksualinis, dvasinis, intelektualinis pasitenkinimas.

– Sakėte, kad buvote nevykęs meilužis. Kokį meilužį galima vadinti nevykėliu?

– Nusispjaunantį į moters dvasinius, intelektualinius, erotinius poreikius. Nevykėlis yra tas, kuris nežino arba sąmoningai ignoruoja faktą, kad moteriai užsidegti reikia bent pusvalandžio, kai vyrui pakanka 30 sekundžių. Įkristi su moterimi į lovą lengva, bet kas po to?

– Ar jūs, aktorius ir žurnalistas, rašydamas turėjote patarimus žarstančio seksologo ambicijų?

– Knyga ne apie seksą ir ne apie seksologiją. Tai visai ne sekso vadovėlis. Visi straipsniai, išspausdinti šioje knygoje, buvo publikuoti populiariuose interneto portaluose ir juos skaitė nuo 15 iki 70 tūkstančių žmonių. Tuos straipsnius aš rašiau ne dėl pinigų! Mano tikslas buvo kūryba, saviraiška.

– Jums 55-eri. Kuo skiriasi jūsų erotizmas dabar ir tada, kai buvote 25 metų?

– Sugebėjimu pasitenkinti, patenkinant kitą. Nebėra eržiliškumo: kai puolame, sutraiškome ir bėgame į kitą mūšį. Atsirado mėgavimasis.

– Sakėte, kad erotika nekenčia baimės.

– Taip. Ir monotonijos.

– Kaip jūs vaikote monotoniją iš savo vedybinio guolio? Su pornofilmų atributika?

– Erotika ir pornografija – labai skirtingi dalykai. Erotika – aukščiausio lygio vilionė. Ji prasideda nuo ryto, gali trukti ir kelias dienas. Tai rafinuota vilionė žvilgsniu, žodžiais, aplinkos pakeitimu, kūno kalba, noru atkurti geidulį. Erotikos dalis gali būti ir gražūs apatiniai, ir bizūnėlis. Ne privalo, bet gali. Savo knygoje nerašau apie žmoną – tai būtų nepagarba jai. Nesunku erotiką rasti vienišiui. Daug sunkiau ją atrasti su savo žmona po daugelio metų. Ir vėl ištarti: „Aš tave myliu.“ Gyvenimas kartu yra nuolatinis ieškojimas. Į kairę ar dešinę gali nubėgti bet koks paauglys. Bet galima nebėgti, galima eksperimentuoti, turėti drąsos pasakyti: „Noriu taip ir taip.“ Tuomet prostitutėms nebūtų ką veikti.

– Jūs – drąsus?

– (Pauzė) Nesu bailys.

– Erotikoje, anot jūsų, nebailys ir geras katalikas gali būti „du viename“.

– Dievas neuždraudė mylėtis. Erotika yra aukštasis meilės pilotažas, estetika.

– Jūsų žmona Aušra – ne tik žurnalistė, bet ir dailininkė. Ar ji jau nutapė jūsų erotinį paveikslą?

– Aušryte, ar girdi? (Juokiasi). Jau dvylika metų rengiesi mane nupiešti! Juk žinai, kad aš esu gražus ir inteligentiškas.

– Kokią žmonos kūno dalį norėtumėte nupiešti jūs?

– Jūs to klausiate vyro?! Juk mes, vyrai, riboti: matome tik kelias kūno dalis. O iš tiesų visas moters kūno landšaftas, spalva, gyslelės yra labai įdomu. Pradėkime nuo stebėjimo. Kada paskutinį kartą stebėjote savo žmoną? Ji jaučia dėmesį. Ir sako: šis vyras gatvėje mane nurenginėjo akimis.

Erotika nėra blogų santykių vaistinė. Ji yra tai, ko mums trūksta: dėmesys, švelnumas, aistra, vertybės. Bet mes, įsisukę į kasdienybę, tai pamirštame, todėl einame gatve, o žmona niršta: „Ko spoksai į jos papus!“

– O jūs nespoksote?

– Aš? Niekada gyvenime! (Juokiasi.)