- Indrė Pepcevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabar ne tik mamos, bet ir jų mažyliai gali atrodyti stilingai. Dizainerė Agnė Kuzmickaitė ketvirtadienio vakarą pristatė pavasarinę kolekciją vaikams, puoštą spalvingais trimačiais drugeliais ir ne tik.
Madai neabejingiems lietuviams A.Kuzmickaitės vardas pažįstamas jau seniai. Dizainerė ne kartą yra pristačiusi savo kolekcijas didžiausiame mados renginyje Lietuvoje – „Mados infekcijoje“. Žiemą sėkmingai pristačiusi pirmuosius kūrinius, šį kartą ji pradžiugino mamas pavasarine kolekcija mažyliams, kurią, kaip teigė kūrėja, įkvėpė dukrelės Leonardos gimimas.
Dizainerė pristatė naują glaustinukių ir suknelių kolekciją. Drabužėlius, kaip ir reikėjo tikėtis, puošia A.Kuzmickaitės kūrybos simboliu vadinamas drugelis. Tik šį kartą jis kitoks. Apie jo transformaciją, simboliką ir kūrybos ypatumus papasakojo pati kūrėja.
– Minėjote, kad kolekciją mažyliams įkvėpė dukrelės gimimas. Kokios mintys, idėjos užplūdo? Iš kur atsirado būtent tokia kolekcija?
– Kol neturi vaikų, mažai ir susimąstai apie tuos drabužėlius, kuriuos dėvi vaikai. Man viskas išėjo labai organiškai. Vienoje savo moteriškų kolekcijų buvau pasiuvusi glaustinukes. Jos sulaukė labai didelio susidomėjimo. O vienas pagrindinių kūdikių drabužėlių būtent ir yra glaustinukė. Tad pamaniau, kad tą visų pamėgtą moterišką glaustinukę galiu panaudoti realizuodama kolekciją vaikučiams. Pabandžiau ir tai labai pasiteisino. Kadangi šiuos drabužėlius pati kasdien naudoju, pamačiau, kad jie reikalingi. Dabar pamažu kolekcija plečiasi – atsirado ir suknelių.
Šį pavasarį norėjosi spalvų, todėl drugeliai yra spalvoti. Kaip jau minėjau, drugelis turi labai daug pavidalų, gali būti daugialypis. Nauja tai, kad tamsiai mėlynas drugelis nutūpė ant dryžuoto audinio. Čia drugelis nėra tik paprasta aplikacija, jis – trimatis. Ir būtent sparneliai padaro jį unikalų.
– Kada ir dėl kokių priežasčių atsirado drugelis, kuris jau yra tapęs tarsi jūsų kūrybos skiriamuoju ženklu?
– Pirmą moteriškų drabužių kolekciją su drugeliais sukūriau apie 2010-uosius. O viskas kilo nuo to, kad drabužyje norėjau padaryti ką nors erdvine forma. Kadangi šiek tiek esu studijavusi architektūrą, mane įkvėpė būtent tūriai. Ir pamaniau, kad drugelio sparnai, tas plazdėjimas, labai tam tiktų. Pabandžiau ir tai pasiteisino. Taigi drugelis atsirado kaip forma, objektas. Apie jo simboliką daug nemąsčiau. Šiaip jis turi labai daug prasmių. Pavyzdžiui, yra trumpalaikiškumo, bet taip pat prisikėlimo simbolis. Man kaip ir viskas tinka ir organiškai limpa prie to drugelio. Kurdama nesistengiu į jį sudėti daug prasmių, jos savaime jame yra. Tiesiog drugeliai man labai gražu (juokiasi).
– Kolekcijoje yra marškinėlių, ant kurių puikuojasi ne drugelis, o arkliukas.
– Taip. Nors pati turiu mergytę, daug mamų turi berniukus. Nesinorėjo jų nuskriausti. Todėl pamaniau, kad gal ponis puikiai tiktų.
– Gal turite minčių ateityje drabužėlius puošti dar kuo nors?
– Yra tokių minčių. Pastebėjau, kad kai kas nors atsiranda, turi praeiti laiko, kol žmonės atkreipia dėmesį. Kol kas visi dar nori drugelių. Tad nesinori jų skriausti. Kai padarau ką nors kita ar pakeičiu spalvą, žmonės klausia, kada bus drugeliai (juokiasi). Jautriai reaguoju į publikos poreikius, tad kol bus poreikis ir idėjų, kaip juos naujai pateikti, tol bus ir drugelių. Man patinka tokie drabužėliai su žaismingomis aplikacijomis, yra daug erdvės kūrybai.
– Jūsų kolekcijoje vyrauja pastelinės spalvos. Ryškios jos tik pačių drugelių. Kodėl taip?
– Nesu prieš ryškias spalvas. Nežinau, ar dėl lietuviško santūrumo, bet žmonės labiau renkasi pastelines spalvas. Čia yra logikos, nes su pastelinės spalvos drabužiu tu gali ateiti keletą kartų, neatrodys, kad vilki tą patį, o ryškų visi pastebi. Kita vertus, drugelis labiausiai atsiskleidžia ant vienspalvio fono ir pats yra kaip akcentas. Ypač ant kūno spalvos drabužių. Atrodo, tarsi ant nuogo kūno būtų nutūpusi plaštakė.
– Ar galėtumėte palyginti, kuo panaši ir tuo pačiu skirtinga yra kūryba suaugusiajam ir mažyliui?
– Tiesą sakant didelio skirtumo nėra. Kuriant drabužį galioja tos pačios taisyklės. Ir dažniausiai, jei idėja gera, drabužis puikiai tiks tiek vaikui, tiek suaugusiam žmogui. Tiesiog kuriant vaikui pirmoje vietoje yra praktiškumas ir patogumas. Nes, sakykime, suaugusios moterys kartais gali ir pakentėti dėl grožio (šypsosi).
– Žvelgdama per savo kūrybos istoriją, ar galėtumėte įvardyti savo įkvėpėjus?
– Mane visada įkvepia įvairių kitų sričių menininkai, meno kūriniai. Pavyzdžiui, kalbant apie drugelius, man visada buvo įdomus Damienas Hirstas. Neseniai teko lankytis Londone. Buvau jo darbų retrospektyvoje, ir viena iš pastarųjų serijų yra darbai su drugeliais – iš tikrų plaštakių padarytos didžiulės mozaikos, vitražų formos paveikslai. Tai labai gražu ir prasminga. Mane tai įkvėpė drugelio motyvą perkelti ant drabužių. Tai nebuvo tiesioginis atspirties taškas, bet, žinote, kaip būna, idėjos sklando ore. Gali ką nors padaryti vienoj srity, paskui atsitiktinai pamatai kokį nors objektą kitoje, ir jie siejasi.
Komentaras
Beata Nicholson
Dažniau drabužius vaikams perku užsieny, nes didesnę laiko dalį gyvename Londone, bet įsigyju ir čia. Pastebėjau labai gerą pastarųjų dvejų trejų metų tendenciją, kad atsirado daug naujų vietos prekės ženklų. Tai labai smagu. Tie drabužėliai patogūs ir geros kokybės. Šiandien kaip tik nupirkau vaikams lietuviškas kojinytes, pėdkelnes.
Mėgstu natūralios medžiagos ir labiau natūralios spalvos drabužius. Bet ryškių taip pat nevengiu. Vienintelė spalva, kurios yra mažai, tai juoda. Na, ir baltos ne tiek daug. Kai vaikai pradeda vaikščioti, baltos spalvos sumažėja.
Bet šiaip su vaikiškais drabužiais yra taip: geriausia, kai aš juos nuperku ir tada parodau vaikams. Nes jei einu pirkti su jais, dažniausiai būna, kad jie nori to, kas man atrodo visiškai netinkama.
Dabar apskritai vaikai turi daug drabužių. Manieji taip pat. Bet stengiuosi drabužėlius, su kuriais užaugo mano Izabelė ir Jurgis, atiduoti seseriai: dabar auga jos vienas vaikas, tikiuosi, augs ir kitas. Paskui juos vėl pasiimsiu sau.
O kalbant apie drabužių pirkimą vaikams – tai visų pirma yra malonumas mamai, ypač, kai vaikai dar kūdikiai. Puiki erdvė pasireikšti kūrybiškumui. Pirmais metais mamoms vaikas yra planeta, ir jos, užuot pirkusios sau, mieliau perka vaikui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
J. Statkevičiaus sėkmės paslaptys: į kolekcijos pristatymą Paryžiuje vežėsi švęstą vandenį10
Vienas garsiausių Lietuvos dizainerių Juozas Statkevičius dar ne taip seniai pribloškė savo gerbėjus surengęs naujosios kolekcijos pristatymą Paryžiuje, o vėliau jį pakartodamas ir Vilniuje. TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ ži...
-
U. Siparės namuose jau sužibo įspūdinga eglė: nuo šiol mane vadina Kalėdų ambasadore17
„Didelio netikėtumo čia nėra – pas mane visada Kalėdos atkeliauja anksti“, – juokėsi jau šventiškai namus pasipuošusi televizijos laidų vedėja, naujoji LNK projekto „Kaukės“ detektyvė Ugnė Sipa...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
E. Dragūnas prisiminė skandalą sukėlusią frazę: man neleido nei pasisakyti, nei pasiaiškinti
2022 metais prasidėjus karui Ukrainoje, grupės „SEL“ lyderis Egidijus Dragūnas socialiniuose tinkluose pareiškė, jog šis žmonių gyvybes pasiglemžiantis reiškinys – „natūralus planetos išvalymas“...
-
A. Švilpauskas ir A. Oleinik atliko DNR tyrimą: norėjo įsitikinti, ar ne broliai2
Lietuvos muzikos padangėje: naujas duetas, kokio muzikos mylėtojai jau seniai nematė ir negirdėjo! Du žinomi atlikėjai: Arnas Švilpauskas ir Anatolijus Oleinik suvienijo jėgas pasivadindami „NeBroliais“, dueto gimimui pasirinkdami tra...
-
Šveicarai balsuos dėl finansavimo 2025-ųjų „Eurovizijai“2
Bazelio rinkėjai sekmadienį spręs, ar galima išleisti dešimtis milijonų eurų viešųjų lėšų 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui organizuoti – oponentai šią galimybę vadina viešųjų i&s...
-
L. Suodaitis: maisto išmetimas man yra didelė nepagarba gamtai ir įdėtam darbui6
Žinomas verslininkas, LNK projekto „Kaukės“ penktojo sezono komisijos narys Laurynas Suodaitis neslepia – kulinarija yra jo aistra, tačiau maisto švaistymo problema jam kelia ne tik nerimą, bet ir daugybę klausimų. Kodėl pasauli...
-
Ragina naujai atrasti žiemišką Lietuvą
VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ragina keisti požiūrį į lietuvišką žiemą ir šaltąjį metų laiką skirti atradimams ir pažinčiai su dar neišbandytomis pramogomis. Siekdama paskatinti lietuvius keliauti po šal...
-
Naujas muzikinis projektas „Dovanota“ pristato pirmąjį savo kūrinį „Viena daina“1
„Dovanota“ – naujas projektas, įkvėptas sintezatorių skambesių bei šokių muzikos ir disco energijos. Jį įkūrė du Lietuvos naktinio gyvenimo scenos entuziastai: Ramūnas Tamošauskas (UraganiuS) ir Žilvinas Juodis (DJ Bl...