- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
-
800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: tai tapo didžiuliu iššūkiu
Kelionės – vienas iš būdų pabėgti nuo slegiančios rutinos. Tuo nedvejodamos seserys Edita ir Jurgita Čepulytės suplanavo kasmetinę kelionę kartu, tik šįkart pasiryžo neeilinei avantiūrai – seserys leidosi į 800 kilometrų piligriminį kelią.
Daugiau išbandymų nei malonumų atnešęs piligriminis žygis medicinos mokslų studentei ir žurnalistei leido ne tik pamatyti savo galimybių ribas, bet dar ir padėti kitiems.
– Edita, kaip kilo sumanymas leistis į piligriminę kelionę? Kodėl pasirinkote būtent šv. Jokūbo kelią į Santjago de Kompostela miestą?
– Mintis, kad noriu nueiti šv. Jokūbo kelią, galvoje kirbėjo jau kelerius metus. Kasdieniniame gyvenime labai lengva įsisukti į rutiną, tad norėjosi atitrūkti, išbandyti save kitaip. Norą susipakuoti daiktus į kuprinę ir iškeliauti sustiprindavo draugai, kurie sugrįždavo iš šio kelio pasisėmę daug pozityvių patirčių. Tad šv. Jokūbo kelio pasirinkimą nulėmė draugų rekomendacijos, informacijos gausa ir maršruto ilgis.
– Kartu su seserimi sukūrėte socialinį projektą „Steps That Matter“, kuris tapo pagrindiniu kelionės tikslu. Papasakokite, apie ką jis?
– Projektas sujungė du mums svarbius dalykus – asmeninį iššūkį nueiti piligriminį žygį ir norą padėti tiems, kuriems dabar itin sunku. Įgyvendindamos savo norą norėjome padėti išpildyti dar trijų žmonių svajones – nuvežti šeima besirūpinančią paauglę Agnę prie niekada nematytos jūros, mažajam Dimai padėti kovoti su vėžiu ir pagelbėti sunkiau gyvenančiai senolei Onutei. Talpindamos savo kelionės įspūdžius tinklaraštyje visus kviečiame susipažinti su šių žmonių istorijomis ir, jei galite ir norite, prisidėti finansiškai, kad jų itin paprasti ir kasdieniški norai virstų realybe.
– Ar tai pirmoji jūsų piligriminė kelionė? Ar ryžtumėtės dar kartą tokiai avantiūrai?
– Taip, tai pirmas toks mūsų žygis, kuris tapo didžiuliu fiziniu ir psichologiniu iššūkiu. Šiuo metu apie naują piligriminį žygį dar negalvojame, bet ir nesakome, kad tikrai niekada daugiau į tokį nebeeisime. Kol kas dar norime leisti sau apmąstyti šį nuotykį, kuris, kaip ir projektas, dar tebesitęsia.
– Kaip apibūdintumėte piligriminės kelionės esmę ir tikslą? Galbūt pasiekus kelio galą, suvokimas, kas iš tiesų yra piligriminė kelionė, kažkaip pasikeitė?
– Ėjimą piligriminiu keliu pirmiausiai laikome iššūkiu sau – nesiejame jo su religine piligrimyste. Mums tai asmeninė patirtis bei galimybė siekiant tikslo padėti ir kitiems. Šv. Jokūbo keliu kiekvienais metais eina šimtai tūkstančių žmonių, kurių kiekvienas turi savo motyvaciją. Kai kas eina, kad pabėgtų nuo rūpesčių, kai kas eina, nes įprato tai daryti per daugelį metų, kiti tam, kad atrastų save ar sustiprintų tikėjimą. Taigi, šv. Jokūbo kelias yra vieta, kur žmonės ieško savęs ir įgyvendina savo tikslus.
– Kiek laiko truko jūsų kelionė? Kiek kilometrų įveikėte pėsčiomis?
– Ėjome 31 dieną, pėsčiomis pagal oficialiai išduotą sertifikatą nuėjome 799 kilometrus. Nors turint galvoje nedidelius paklydimus, galėtume kalbėti ir apie daugiau. Žygį pradėjome Prancūzijoje, o baigėme Ispanijoje.
Gali skaityti ir ruoštis, kiek tik nori, bet vis tiek bus staigmenų. Tiesa, tikrai galėjome dar daugiau pasiskaityti apie šiaurės Ispanijos specifiką ir šiek tiek pasimokyti ispanų kalbos.
– Papasakokite, kaip atrodė įprasta diena kelionės metu?
– Keldavomės anksti, apie 5 valandą ryto. Greitai susiruoši, sočiai papusryčiauji ir apie 6 valandą ryto išeini. Ir eini, eini, eini. Jei rasdavome miestelių, kuriuose dirbdavo kavinės, apie 10-11 valandą sustodavome antrųjų pusryčių – labai norėdavosi šiltos kavos ir maistingo užkandžio. Kelyje nuolat sutinki žmonių – bendravimas niekada nesibaigia. Kartais apsikeiti tik keliais sakiniais, o kartais kartu su sutiktaisiais eini kelias dienas. Dienos maršrutą stengdavomės baigti iki 15 valandos – tokiu metu dažniausiai pasiekdavome nakvynės vietą. O tuomet norėdavosi tik į dušą ir ištiesti kojas. Šiek tiek pailsėjusios išeidavome apsidaryti po apylinkes. Dažnai su kitais keliautojais ruošdavome bendrą vakarienę ir pavakarodavome. O apie 22-23 valandą jau labai norėdavosi miego.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti?
– Pirmiausiai sveikatos aspektas – buvo dienų, kai dėl kelio sudėtingumo ir nuovargio užsibrėžtą atstumą įveikdavome tik valios pastangomis. Kartais tekdavo keisti planus bei trumpinti maršrutą. Iššūkis buvo ir eiti Ispaniją svilinusios karščio bangos laiku – kaip tik tomis dienomis dėl operatorių veiklos sutrikimo porai dienų likome be telefoninio ryšio – tuomet sprendi klausimą, ką daryti, juk prireikus negali net išsikviesti pagalbos. O kur dar miesteliai, kurių paprasčiausiai nerandi, parduotuvės ir vaistinės, kurios neveikia ar neegzistuoja bei nuklydimai iš kelio.
– Kokius svarbiausius daiktus būtina pasiimti į piligriminę kelionę?
– Individualiai pritaikytus batus, patogią ir patikrintą kuprinę, miegmaišį, rankšluostį, kojines, tinkamą sportinę aprangą, būtiniausius vaistus, vandenmaišį, peilį, kepurę, grynųjų pinigų, dokumentus, nešiojamą įkroviklį ir, žinoma, fotoaparatą atstojantį telefoną. Na, o viską, ko trūksta, galima nusipirkti didesniuose miestuose.
– Nors piligriminės kelionės siejasi su atitrūkimu nuo didmiesčių šurmulio ir kasdienių patogumų, visgi sakote, kad turėti telefoną kelionėje yra svarbu. Kuo išmaniosios technologijos žygio metu pasitarnavo jums?
– Kelyje telefonas tikrai tapo geriausiu mūsų palydovu ir draugu. Kadangi stengėmės kiek įmanoma sumažinti ant pečių nešamų daiktų kieki, turėjome labai apgalvoti, ką pasiimti iš technikos. Mūsų kelionė neatsiejama nuo socialinio „Steps That Matter“ projekto, tad buvo aišku, jog ne tik fiksuosime akimirkas, bet ir nuolat talpinsime informaciją socialiniuose tinkluose, atrašysime elektroninius laiškus ir netgi rašysime straipsnius. Būtent tuomet mūsų akys dėl geros nuotraukų kokybės ir didelės atminties kortelės nukrypo į „Galaxy S9“ telefoną. Telefono navigaciją su žemėlapiais taip pat laikome nepakeičiamais žygio pagalbininkais – ne visur žygio maršrutas buvo sužymėtas aiškiai, tad tikrinti kryptį išmaniuoju telefonu teko gana dažnai.
– Kokias pagrindines „pamokas“ išmokote kelio metu? Jei dar kartą leistumėtės į piligriminį žygį, galbūt kažką planuotumėte kitaip?
– Galime tik pasidžiaugti, kad kelionei pasiruošėme gerai – pasiėmėme tinkamą kiekį daiktų, apsirūpinome svarbiausia technika. Pamoka yra ta, kad tokioje kelionėje reikia tikėtis visko, nieko ir bet ko. Tai reiškia, kad gali skaityti ir ruoštis, kiek tik nori, bet vis tiek bus staigmenų. Tiesa, tikrai galėjome dar daugiau pasiskaityti apie šiaurės Ispanijos specifiką ir šiek tiek pasimokyti ispanų kalbos.
– Kokius įspūdžius ir patirtis Jums atnešė ši kelionė? Kodėl rekomenduotumėt leistis žygį ir kitiems?
– Daugybę naujų pažinčių, geresnį savęs supratimą, žinojimą, kiek gali, ir netgi ko nori. Tai puikus fizinių galimybių patikrinimas. Tai testas, kuris parodo, kaip elgiesi ir kaip sprendi problemas neįprastose situacijose, kaip prisitaikai prie aplinkybių. Kelią rekomenduotume tiems, kurie nori išbandyti save, pasitiki savo jėgomis bei yra pasirengę kasdien susidurti su staigmenomis ir nežinomybe. Taip pat galime garantuoti – Jūsų istorija bus išskirtinė, nes patirtis ir situacijas kiekvienas patiria ir parsiveža itin skirtingas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Britų princas Louisas švenčia savo šeštąjį gimtadienį
Velso princesė Kate ir jos vyras princas Williamas padėkojo už sveikinimus, kurių sulaukė jauniausio savo sūnaus Louiso šeštojo gimtadienio proga. ...
-
Cikados gali tapti skaniu užkandžiu?3
Garsiu čirpimu išsiskiriantys vabzdžiai cikados netrukus užplūs Šiaurės Ameriką. Pasak mokslininkų, iš žemės vienu metu išlys net dvi jų vados, tad cikadų bus milijardai. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai11
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Į politinius skandalus įsivėlusio operos solisto V. Vyšniausko dukra gailisi kritikos tėvui
Viktorija Vyšniauskaitė Lietuvos pramogų pasaulyje geriau žinoma It‘s Cheri vardu. Jos tėtis – žinomas operos solistas Vaidas Vyšniauskas. V. Vyšniauskas prieš kelerius metus buvo įsivėlęs į politinį skandalą,...
-
Ispanijoje atostogaujanti V. Siegel sulaukė kritikos dėl išvaizdos: replikas vadina nekultūringomis37
Verslininkė ir nuomonės formuotoja Viktorija Siegel ilsisi Ispanijos pietuose esančioje pasakiškoje Marbeloje. Gerbėjus stebinanti įspūdingais gamtos ir paplūdimio kadrais moteris sulaukė komentaro dėl, neva, per lieknų kūno linijų. Į repli...
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...
-
Jazzu 36-ąjį gimtadienį sutinka Londone: lankome vietas, kur eidavome „nusirauti stogus“12
Justė Arlauskaitė-Jazzu gimtadienį švenčia savo jaunystės, meilės ir muzikos mieste – Londone. Lankydama ikoniškus sostinės rajonus, dainininkė retrespektyviai prisimena vietas, kur prasidėjo jos svaigi muzikinė karjera. ...
-
„Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje augusi operos solisto dukra It‘s Cheri: daug būdavau viena
Viktorija Vyšniauskaitė, žinoma sceniniu vardu It‘s Cheri – operos solisto Vaido Vyšniausko dukra. Iki septynerių metų ji augo „Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje. Ypač griežto auklėjimo padarinius ji sako jautusi i...
-
Smurtą ir badą kentęs jaunosios kartos dainininkas D. Valma: už savo likimą atsakau tik aš pats2
„Gyvenome močiutės bute. Viename kambaryje miegodavau aš, o kitame nuolat vykdavo vakarėliai, kuriuose kartu su mama dalyvaudavo pašaliniai žmonės, buvo rūkoma ir geriama. Ne kartą neturėdama kur paguldyti „draugų“, mam...
-
Gyvenimo dramas A. Užkalniui padėjo išgyventi naujas draugas: man jo reikėjo ne mažiau nei jam manęs22
Rašytojo Andriaus Užkalnio metai prasidėjo didele netektimi – teko atsisveikinti su mylima augintine Arizona. Supratęs, kad nenori gyventi vienas, vyras priglaudė praeityje sunkias traumas išgyvenusį šunį iš prieglaudos....