Bilietas į kitą šalį – be atgalinės datos

Ugningos dizainerės bei tapytojos Donatos Skorupskaitės darbe neišdildomą pėdsaką paliko Marokas. Ryškias spalvas šiaurės Afrikoje atradusi 29 metų moteris ten vyko paskutinę akimirką. Ir praleido ne dešimt dienų, kaip planavo, o trejus metus.

Išskrido paskutinę akimirką

"Mano sieloje daug Afrikos. Draugai sako, kad Marokas man tiko", – šypsosi energingai rankomis gestikuliuojanti ir greitakalbe žodžius berianti Donata.

Į Maroką ją nuvedė likimas.

Po studijų Dailės akademijoje, kur mokėsi interjero dizaino, Donata ketino keliauti mokytis į Londono Karališkąją akademiją, bet nusprendusi atsipūsti po intensyvių darbų bei studijų išvyko pailsėti į Korsiką ir vėliau, prieš Naujuosius, į Maroką.

Besimokydama ji su draugėmis dar dalyvavo šou projektuose, šoko prestižiniuose Lietuvos klubuose – "Exit", "Pacha".

Marokas buvo du viename: 10 dienų poilsis ir uždarbis prabangiame vietos klube su profesionalia šokių programa – merginos atliko gatvės bei kitus populiarius šokius.

"Lietuvoje nėra tokių programų, kurios demonstruojamos Maroko naktiniuose klubuose", – pripažino D.Skorupskaitė, prisimindama laiką Marakeše.

Tačiau į Maroką Donata vykti nesiveržė, o išskrido tik paskutinę akimirką, kai pakeitė negalėjusią keliauti ir jau bilietą turėjusią jų komandos narę.

Siūlus siuntė iš Lietuvos

Marakeše įsiliepsnojo lietuvės ir marokiečio aistra, meilė.

Po dešimties dienų Donata kelioms dienoms grįžo į Lietuvą, o iš ten – su lagaminais atgal į vieną keturių imperatoriškųjų Maroko miestų, su UNESCO saugomu senamiesčiu. Ten ji pamatė Maroką – tradicinį, turistinį ir kultūrinį.

Turistams žinomą garsiąją aikštę Djemaa El Fna matė kitomis akimis: "Tereikia paeiti kitur ir pateksi į pasaulį, kur nėra durų, kur matosi buitis. Ypač daug egzotikos dar kitame imperatoriškajame mieste – Fese. Iš civilizuoto krašto atvykau į visiškai kitą kultūrą."

Ji stebėjosi ten įprastais tarnais, sunkiai susigaudė, kur gauti elementarių daiktų.

Dabar Donata juokiasi, prisimindama, kaip prašydavo mamos atsiųsti siūlų.

"Padėjėjai atnešdavo, jei tik pageidaudavome, tačiau visko, ko nori, ten negausi prekybos centruose. Reikia žinoti parduotuvėles arba vietas turguje, kur gali gauti daugiau nei čia", – tuos subtilumus ji atrado tik antraisiais gyvenimo Marakeše metais.

Moterys nešaukia ant vyrų

Su įvairiomis kompanijomis, naktiniais klubais, barais bei privačiais klientais dabar daug bendradarbiaujanti D.Skorupskaitė netrukus ten jau nejuto vietos šurmulio, chaoso gatvėse ir įsigyveno į mums neįprastos moters vaidmenį.

Kai grįžau namo, pamačiau skirtumus, stebėjausi, kaip moterys, net būdamos neteisios, šaukia ant vyrų.

"Kai grįžau namo, pamačiau skirtumus, stebėjausi, kaip moterys, net būdamos neteisios, šaukia ant vyrų, – šypsojosi Donata. – Ten moterys gerbiamos, mylimos, tačiau vyras – šeimos galva, stiprybė. Moterys nerėkia ant jų."

Ir nors mažesniuose miesteliuose bei kaimeliuose ji slėpdavo kūną, o kartą 45 laipsnių karštyje dykumos kaimelyje turėjo apsimauti kelnes ir paslėpti nuogas kojas, tačiau didmiesčiuose stebėjosi daug laisviau nei ji besirengiančiomis marokietėmis.


Šiame straipsnyje: Marokaskelionėsgyvenimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kestutis

Kestutis portretas
Sekmes Donatai kuryboje ir asmeniniame gyvenime!

Renata

Renata portretas
Kuo didžiausios sėkmės

Anonimas

Anonimas portretas
Puiku, linkiu kuo daugiau Lietuvoj tokiu kurybisku zmoniu
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių