Centro seniūnijoje daugiabučius namus administruojanti bendrovė City service įspėja, kad jei gyventojai ir toliau vengs tvarkyti praeiviams pavojų keliančius balkonus, šie bus nuardyti. Tai kainuotų nedaug, pakaktų administratoriaus renkamo mokesčio už namo eksploataciją. Nors praeiviai jaustųsi saugesni, miesto estetinis veidas būtų apgailėtinas.
Tokį drastišką yrančių balkonų problemos sprendimą City service darbuotojams pasiūlė neseniai Lietuvoje viešėję analogiškos Sankt Peterburgo įmonės atstovai. Pasak jų, Sankt Peterburgo namai paliekami visai be balkonų, jei nėra pinigų jiems tvarkyti. Tiesa, rusai tikisi, kad pagerėjus finansinei situacijai, balkonai bus atstatyti.
Rugsėjo pradžioje City service Kauno centre pastatė kelias dešimtis stendų su užrašu Būkite atsargūs! Nesaugios pastatų konstrukcijos. Taip norėta išjudinti avarinių ir miesto veidą gadinančių namų tvarkymo procesą. City service gyventojams siūlo balkonus remontuotis išsimokėtinai.
Administruojanti bendrovė rudenį apklausė daugiau kaip 60 avarinių daugiabučių namų gyventojus, ar šie sutiktų mokėti už fasadų atnaujinimą. Vos penkių pastatų bendruomenės atsakė norinčios tvarkytis. Tiesa, trys iš jų pageidavo remontuoti tik stogą. Vienas namas Vilniaus gatvėje susidomėjo keturių balkonų remontu, kuris kainuotų 25 tūkst. litų. Dar vieno namo gyventojai teigė, kad remontuotų balkonus, jei gautų valstybės paramą.
Likusių namų bendraturčiai nerodė noro investuoti. Pavyzdžiui, atnaujinti 110 numeriu pažymėto Laisvės alėjos pastato yrantį fasadą kainuotų per pusę milijono litų. Ši suma savininkams išsidalytų po 150 litų už buto kvadratinį metrą.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo pirmininkė Rimutė Prievelienė teigė, kad valstybės paramą galima gauti ne tik namui šiltinti, langams keitsti, stogui atnaujinti, bet ir avarinės būklės pastato dalims likviduoti. Tačiau gyventojai kol kas pasyviai rūpinasi yrančių balkonų ir fasadų remontu.
Tiesa, kol kas paramą gali gauti tų namų gyventojai, kurie yra įsteigę bendrijas. Iki 50 proc. darbų kainos valstybė apmoka tik tada, kai jau yra atlikti remonto darbai.
Centro seniūnas Vytautas Pauliukas taip pat pripažino, kad pavojų keliančių pastatų klausimas nepajudėjo iš vietos. Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko anksčiau išsakyti raginimai surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus gyventojams už pastatų nepriežiūrą, pasak V.Pauliuko, nėra išeitis. Teisiškai tokius protokolus reikėtų rašyti pastatus prižiūrinčioms bendrovėms, šios turėtų neatsiklaususios remontuoti bendro naudojimo namo objektus ir išsireikalauti iš gyventojų už tai sumokėti.
Seniūno teigimu, išeitis balkonus nuardyti vargu ar įmanoma, nes dauguma Laisvės alėjos ir senamiesčio pastatų yra istoriniai, juos nurengti neleistų paveldo sargai.
Naujausi komentarai