Valstybės parama prieinama nedažnam Pereiti į pagrindinį turinį

Valstybės parama prieinama nedažnam

2007-12-31 00:00

Sparčiai kilusios nekilnojamojo turto kainos apribojo mažesnes pajamas gaunančių gyventojų galimybes gauti valstybės remiamus būsto kreditus. Negana to, lengvatinių kreditų gavėjai atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje. Mat tam, kad galėtų pretenduoti į valstybės paramą, žmonės turi savivaldybei įrodyti, jog jų pajamos išties kuklios. O tai padarius, bankus reikia įtikinti, kad pajamos yra pakankamai didelės.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Sparčiai kilusios nekilnojamojo turto kainos apribojo mažesnes pajamas gaunančių gyventojų galimybes gauti valstybės remiamus būsto kreditus. Negana to, lengvatinių kreditų gavėjai atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje. Mat tam, kad galėtų pretenduoti į valstybės paramą, žmonės turi savivaldybei įrodyti, jog jų pajamos išties kuklios. O tai padarius, bankus reikia įtikinti, kad pajamos yra pakankamai didelės.

Sumažėjo penktadaliu

Pernai Kauno miesto savivaldybė išdavė 184 pažymas apie teisę gauti valstybės remiamą kreditą, o šiemet – tik 145. Kiek kauniečių iš bankų gavo lengvatinius kreditus, paaiškės tik kitais metais.

Lengvatinio privatizavimo ir kreditavimo poskyrio vyriausioji specialistė Jūratė Aleksandravičienė atkreipė dėmesį, kad pabrangus būstams kauniečiai buvo priversti skolintis didesnes sumas. Todėl nepaisant sumažėjusio kreditų gavėjų skaičiaus, iš valstybės biudžeto subsidijoms skirti
27,38 mln. litų greičiausiai bus išnaudoti.

Tiesa, subsidijų likučių perskirstymo tarp bankų šiemet neprireiks. Mat pernai dėl didelės lengvatinių kreditų paklausos kai kurie bankai pristigo valstybės skirtų pinigų lengvatinėms paskoloms ir perėmė kitų bankų nepanaudotas valstybės lėšas.

Lengvatinius kreditus šiais metais teikė konkurso būdu atrinkti trys bankai. „DnB Nord“ subsidijoms galėjo paskirstyti 12,36 mln., SEB Vilniaus bankas – 11 mln., „Parex“ bankas – 4,02 mln. litų.

Neturtingieji neįperka

Pasak J.Aleksandravičienės, norinčiųjų pasinaudoti valstybės teikiama parama būtų daugiau. Tačiau rekordiškai pakilus būsto kainoms, gaunantieji mažas pajamas negali jo įpirkti net ir turėdami valstybės paramą. Uždirbantieji kiek daugiau mielai pasinaudotų lengvata, tačiau jų pajamos viršija nustatytą limitą. Pagal galiojančią tvarką norinčios gauti leng-vatinį kreditą dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios pajamos pernai negalėjo būti didesnės nei 35 tūkst. litų.

Šiemet lengvatinius kreditus galėjo gauti tik tie jauni žmonės, kurie praėjusiais metais uždirbo nedaug, o šiemet jų pajamos padidėjo. Mat teisę į lengvatą nustatančiai savivaldybei reikia pateikti duomenis tik apie praėjusių metų pajamas. Kauno miesto savivaldybė yra siūliusi Vyriausybei padidinti gaunamų pajamų limitą. Juolab kad ne tik būsto kainos pakilo, bet ir žmonių atlyginimai.

Nemažai gavusiųjų lengvatinį kreditą buvo priversti papildomai imti ir komercinį kreditą, nes vien lengvatinio neužtenka norint įsigyti geresnės kokybės kelių kambarių butą.

Riba – 24 tūkstančiai

Lengvatinius kreditus paprastai ima jaunos šeimos, kurių sutuoktiniai ne vyresni nei 35 metų ir uždirba nedaug.

Tiek pernai, tiek šiemet asmuo be šeimos galėjo gauti ne didesnį kaip 120 tūkst. litų lengvatinį kreditą. Dviejų ir daugiau asmenų šeimai valstybės remiamas kreditas negalėjo viršyti 240 tūkst.
litų.

Šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų, ir šeimoms, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, valstybė padengia 10 proc. suteikto kredito sumos. Taigi šiemet maksimalus subsidijos dydis buvo
24 tūkst. litų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų