Trobelė miške: romantiškas prieglobstis dviem

Be reikalo neteršti žemės

Šiais laikais, kai retas statosi mažesnį nei 100 kv. m ploto namą, sumanymas įsikurti kiek įmanoma mažesnėje erdvėje kelia nuostabą, o kartu ir susižavėjimą.

"Idėja suprojektuoti mažulytį namelį kilo besidomint pasaulyje populiariu "tiny living" judėjimu, kurio esmė – atsisakyti šių dienų buities perteklinių dalykų ir, sumažinus savo poreikius, gyventi su minimaliais resursais. Mano manymu, 300 kv. m ploto namo statyba, kuriame paskui išnaudojama tik trečdalis erdvės, yra žemės tarša", – savo požiūrį dėsto E.Butrimavičiūtė.

Architektė nusistatė ambicingą projektavimo užduotį – sutalpinti viską, ko reikia komfortiškam dviejų žmonių poilsiui, į kuo minimalesnį plotą. Taip pat jai norėjosi išvengti laiptų, transformuojamų baldų ir kitų šiek tiek apsunkinančių namelio eksploatavimą dalykų.

Prioritetas teiktas paprastumui, patogumui, kompaktiškumui. Taupant vietą teko susitaikyti su kompromisais, pavyzdžiui, dvigulę plačią lovą pastatyti nišoje, nepaliekant erdvės iš abiejų pusių priėjimui. Tai yra vienas iš sprendimų, kurių įprastame būste ji nesirinktų.

Susidomėjo apleista vieta

Pirmiausia namelio savininkė įsigijo žemės sklypą patogioje vietoje, tarp Vilniaus ir Kauno, netoli nuo abiejų šių miestų.

Idėja suprojektuoti mažulytį namelį kilo besidomint pasaulyje populiariu "tiny living" judėjimu, kurio esmė – atsisakyti šių dienų buities perteklinių dalykų ir, sumažinus savo poreikius, gyventi su minimaliais resursais.

"Tai nulėmė aplinkybės. Didžioji dalis kaimynystėje gyvenančių ar žemę turinčių žmonių yra mano šeimos nariai bei artimi draugai. Prieš nusiperkant sklypą, jis buvo labai apleistas: tankūs brūzgynai, pailga forma, kurios didžiąją dalį užima miškas kėlė dvejonių statybos rangovams. Jie niekaip nesuprato, kodėl planuoju čia kažką statyti ir dar investuoti į lauko inžinerinius tinklus. Tačiau aš mačiau toje vietoje perspektyvą", – prisimena ji.

50 a plotas buvo išvalytas, tačiau pernelyg neišpuoselėtas. Jame vyrauja natūrali gamta: auga nemažai medžių ir krūmų, lauko gėlių pilna pieva. Jis aptvertas tvora iš tinklo, kuri nelabai krinta į akis. Taip apsaugoma teritorija, kad į ją nepatektų ir laukinių, ir naminių kaimynų gyvūnų.

Namelis stovi ant šlaito, iš šiaurinės pusės apsuptas medžių, o pietinėje pusėje atsiveria kalvotas kraštovaizdis. Privalumas, kad sklypo nematyti nuo pagrindinio kelio, vieta lengvai pasiekiama, tačiau kartu atrodo nuošali.

Netradicinės medžiagos

Renkantis medžiagas architektei rūpėjo, kad jos darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, gamtai, be to, būtų ilgaamžės. Taip pat buvo svarbu, kad statybos procesas būtų kuo trumpesnis.

Įtakos turėjo ir profesinis smalsumas – visada norisi išbandyti naujoves, dar mažai naudojamas Lietuvoje. Namelis stovi ant sraigtinių pamatų (metalinių polių, įsukamų į žemę). Jo karkasas sumontuotas iš lengvos konstrukcijos trisluoksnių skydų. Jų privalumas – greitas surinkimas ir sandarumas. Fasado apdailai naudotos fibrocementinės dailylentės, kurioms nereikia priežiūros.

Pamatai buvo įsukti per pusdienį, karkasas surinktas per tris dienas, o apdailos darbai užtruko dar dvi. Taigi, vasarnamis iškilo rekordiškai greitai – per savaitę. Kaip dažnai atsitinka, statybų metu teko kai ką keisti, prisitaikyti prie situacijos, tačiau pakeitimai nebuvo esminiai. Pavyzdžiui, neplanuotai, norint pridengti po statiniu esančius neestetiškus vamzdžius, po nameliu atsirado du sandėliukai, kuriuose jo šeimininkė laiko malkas ir įrankius.

Tautiniai akcentai

Namuko priekyje, pietų pusėje įrengta terasa, į kurią išeina didysis langas. Interjeras vizualiai lengvas, šviesus, jame vyrauja balta, šviesi pilkšvai rusva spalva. Sienas dengia baltai dažytos lentelės, grindys natūralaus medžio, baldai pagaminti iš lino faktūros baldinės plokštės.

Stilius modernus, pagyvintas tautinėmis, lietuviškomis dekoro detalėmis. Ant sienos kabo medinė verpstė, lovą dengia autentiška lininė lovatiesė.

Studijos tipo namuke atskiras tik vonios kambarys su dušo kabina, visos kitos funkcinės zonos išsidėsčiusios vienoje erdvėje. Joje išsitenka nedidelė virtuvės zona su visa reikiama buitine technika – elektrine virykle, šaldytuvu su šaldikliu, plautuve, indaplove, kavos virimo aparatu.

Virš didelės dvigulės miegamojo lovos telpa kabamosios uždaros spintelės. Poilsio zoną nuo virtuvės skiria nedidukė metalinė krosnelė. Terasoje matome apvalų metalinį staliuką su patogiomis kėdėmis, šaltuoju metų laiku ar orui subjurus jis gali būti įnešamas į vidų.

"Neturėjau jokių ypatingų išankstinių nusistatymų, tiesiog siekiau, kad namelis būtų įrengtas kokybiškai, skoningai ir patvariai", – sako E.Butrimavičiūtė.

Projektuodama šį pastatą, kurį planavo dalį laiko nuomoti, ji labiausiai vengė požiūrio – ai, kaip nuomai, bus gerai ir taip. Rezultatu yra patenkinta ir iš esmės nieko nekeistų, tik laikui bėgant tikisi perdaryti terasą su turėklais, nes nėra patenkinta darbų kokybe.

"Man čia smagu visada: ir karštą vasaros vakarą stebint saulėlydį terasoje, ir žiemą žaidžiant su šuniu pusnyse, ar šildantis prie spragsinčios krosnelės", – apie romantišką prieglobstį gamtos glėbyje kalba architektė.