Stiklo dėlionėse sužiba neregėti vaizdai
Jau senovės egiptiečių pažintas dirbinių iš spalvoto stiklo spindesys žavi ir technokratijos amžiaus vaikus.
Šiandien prabangiais vitražais galima grožėtis ne vien bažnyčiose ar pilyse – jie įsiliejo ir į kasdienę šiuolaikinio žmogaus gyvenamąją aplinką. Spalvomis žaižaruojančiomis stiklo dėlionėmis dekoruojami ne tik langai, įvairios nišos, durys, bet ir šviestuvai, baldai ar net pastatų fasadai.
Pajūryje – unikalus kūrinys
Netoli Palangos įsikūręs architektas ir vienas garsiausių šalyje lietuvių dailės kolekcininkų Edmundas Kolakauskas gali didžiuotis unikaliu kūriniu – margaspalvis dirbinys iš stiklo puikuojasi ant išorinės Kolakauskų namo sienos.
„Lauke ant pastato fasado pritvirtintas vitražas turbūt yra vienintelis toks Lietuvoje. Turėjau visokios rūšies meno, išskyrus vitražą. Pats suprojektavau savo namą ir taip sumaniau jį papuošti“, – pasakojo kolekcininkas.
Sukurti lauko vitražą architektas patikėjo tekstilininkui ir vitražininkui Jonui Stankevičiui. Pasak E.Kolakausko, šis sumanymas menininko nenustebino, veikiau, suintrigavo.
„Aš tiesiog įsivaizdavau, koks tai turėtų būti kūrinys, iš kokių elementų, tačiau galutinis sprendimas priklauso menininkui. Jis sukūrė eskizą, komponavo detales, paskui drauge tarėmės“, – prisiminė pašnekovas.
Pajūrio orai – nė motais
Kitaip nei klasikinių, E.Kolakausko namą papuošusio vitražo plokštumos – bešvinės, išlietos iš atskirų stiklo gabalų. Aštuonios trikampės dalys sudaro pajūriui simbolišką stilizuotos žuvies figūrą.
Vitražas kaskart gali atrodyti vis kitaip – vaizdas priklauso ir nuo apšvietimo, ir nuo atstumo, iš kurio žiūrima į kūrinį.
„Jis gyvas, nuolatos keičiasi, turi žaismo. Štai ir bažnyčioje žmogus žiūri ne tik į altorių, bet ir į spalvotą stiklą. Visa tai žavi, pakylėja“, – sakė E.Kolakauskas. Kolekcininko būsto fasadą vitražas puošia jau porą metų ir puikiai atlaiko žvarbius pajūrio orus. Kolekcininko tikinimu, ypatingos priežiūros šis brangus kūrinys nereikalauja – svarbiausia, kad stiklas nebūtų pažeistas mechaniškai.
Iš tolo šiuo kūriniu gali pasigrožėti visi norintieji, tačiau, pasak E.Kolakausko, nuošaliau stovintis namas sulaukia nedaug smalsių praeivių žvilgsnių.
Pritaikė kaip pertvarą
Vitražų meistrų darbai gali sušvisti ir gana originaliose erdvėse. Klaipėdietė Aldona Petrauskienė juokdamasi prisiminė menininko Virgilijaus Bizausko paprašiusi sukurti vitražą langui tarp pirties ir tualeto. Pasak pašnekovės, būtent šiai vietai norėjosi kokio nors linksmo, žavaus ir netikėto akcento.
Nuogos moters torsą A.Petraus-kienė nusižiūrėjo menininko darbų albume. Šmaikštų užsakovės sumanymą vitražininkas taip pat priėmė su humoru.
Klaipėdietės namus puošia ir dar vienas to paties menininko su kolega Ryčiu Martinioniu sukurtas vitražas. Įspūdingo dydžio kūrinys tapo verandos pertvara. Margaspalvė kompozicija sužimba visu grožiu, apšviesta dirbtinės šviesos.
„Įsivaizduokite, jei tai būtų aklina siena. Tiesiog prikabinčiau paveikslų ir atrodytų kaip visos kitos. Kadangi čia nenorėjome mūro, svarstėme įvairius galimus variantus, tačiau nieko originalaus neradome, tad galiausiai apsistojome ties vitražu“, – prisiminė moteris.
Norėjo jūros tematikos
Būsto šeimininkai pageidavo vienintelio dalyko – kad kūrinyje atsispindėtų klaipėdietiška jūros tema. Kompozicijai sukurti naudota klasikinė technologija, kai stiklo plokštės jungiamos švino siūlėmis.
Šis metodas vis dar populiarus, nors praėjusio amžiaus viduryje vitražo technologija gerokai keitėsi.
Susidomėta storastikliais kūriniais: lietiems, skaldytiems stiklo luitams jungti naudojamas betonas, metalo konstrukcijos. Taip pat paplito vitražai iš organinio stiklo, veidrodiniai.
Atsirado ir įvairiausių kitų įmantrių technologijų – stiklą imta pūsti, ėsdinti, raižyti ar purkšti smėlio srove.
Naujausi komentarai