Kelis šimtus litų siekiančios sąskaitos už šildymą gena į neviltį šalies daugiabučių namų gyventojus. Daugeliui neįkandamas rebusas, kodėl skirtinguose namuose mokestis už šildymą skiriasi net iki keturių kartų. Pasirodo, net trys ketvirtadaliai daugiaaukščių namų yra nesandarūs, šiluma švilpia laukan, bet gyventojams reikia mokėti ir už vėjais paleistą energiją.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas atkreipė dėmesį, kad šilumos energijos išlaidos skiriasi dėl to, jog namai nevienodai jos sunaudoja. Jei namas nesandarus, mokestis už šilumą, suprantama, išauga.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, mažiausiai šilumos sunaudojama kokybiškuose naujos statybos namuose. Tačiau tokių mažiau nei 5 proc. visų šalies daugiabučių. Beveik 80 proc. daugiaaukščių namų yra seni, neatnaujinti ir nelaikantys šilumos. 60 kv. metų ploto buto šildymas juose kainuoja nuo 200 iki 400 litų per mėnesį, o naujos statybos namuose tris ar net keturis kartus pigiau.
Mokestis už šildymą gali padidėti ir dėl aplaidžių kaimynų. Skaičiavimai rodo, kad už vartotojus, vėluojančius atsiskaityti už paslaugą, moka kaimynai.
Išlaidos už patalpų, vandens ir gyvatukų šildymą kiekvieną mėnesį skaičiuojamos pagal daugiabutyje įrengto įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis. Jei dalis kaimynų delsia mokėti už sunaudotą karštą vandenį, trūkstama pinigų suma paskirstoma visiems namo gyventojams. Žiemą šis mokestis priskaičiuojamas prie patalpų šildymo išlaidų, vasarą prie gyvatuko mokesčio.
Bendrovės Kauno energija generalinis direktorius Aleksandras Sigitas Matelionis tvirtino, kad sunku nustatyti, kurio buto savininkas nesumoka už realiai sunaudotą karštą vandenį, tam reikėtų kiekvieną mėnesį tikrinti kašto vandens skaitiklių rodmenis visuose butuose.
Kaimynai privalo domėtis vieni kitais, ar visi laiku sumoka mokesčius. Vakarų valstybėse garbės reikalas apskųsti nesąžiningą kaimyną, agitavo šilumą tiekiančios bendrovės vadovas.
Naujausi komentarai