Įbrėžta keptuvė gali išskirti dalelių
Ekspertų teigimu, nebūtina iš karto keisti visų virtuvėje esančių daiktų. Kai kuriais atvejais pakanka pakeisti kelis kasdienius įpročius.
Vienas iš įpročių, į kurį atkreipia dėmesį specialistai, – nepridegančių keptuvių braižymas metaliniais įrankiais ar šiurkščiomis kempinėmis.
Hackensacko universiteto medicinos centro Johno Theurerio vėžio centro hematologas onkologas dr. Jamie Koprivnikaras yra sakęs, kad pagrindinės nepridegančių keptuvių problemos susijusios su jų cheminėmis dangomis, ypač tuomet, kai jos pažeidžiamos arba perkaitinamos.
Daugelis nepridegančių keptuvių padengtos politetrafluoretilenu (PTFE), geriau žinomu kaip teflonas. Ši danga padeda maistui neprilipti, tačiau ją galima pažeisti.
„Įbrėžimai, atsiradę naudojant įrankius ar abrazyvines valymo priemones, gali pažeisti dangą ir paskatinti jos irimą. Dėl to gaminant maistą į jį gali patekti tūkstančiai ar net milijonai mikroplastiko ir nanoplastiko dalelių“, – teigė J. Koprivnikaras.
Svarbi ir temperatūra
Specialistai atkreipia dėmesį ne tik į mechaninius dangos pažeidimus, bet ir į per daug aukštą temperatūrą.
J. Koprivnikaro teigimu, stipriai įkaitintas PTFE gali pradėti irti ir išskirti toksiškų garų. Jie gali sukelti į gripą panašią būklę, vadinamą polimerų dūmų karštlige.
Episkopalinės sveikatos priežiūros sistemos Vėžio centro Radiacinės onkologijos skyriaus vadovas dr. Markas Ashamalla taip pat perspėjo, kad užrašas „be PFOA“ nebūtinai reiškia, jog nepridegantis indas nekelia jokių klausimų dėl PFAS grupės medžiagų.
Pasak jo, PFOA naudojimo virtuvės indų gamyboje iš esmės atsisakyta nuo 2015 metų, tačiau vietoje šios medžiagos pradėti naudoti kiti junginiai.
„Įtariama, kad kai kurios pakaitinės cheminės medžiagos, pavyzdžiui, „GenX“, pasižymi panašiu toksiškumo profiliu, todėl etiketė „be PFOA“ nebūtinai reiškia, kad produktas visiškai nesusijęs su PFAS keliamomis problemomis“, – sakė specialistas.
Kada keptuvę jau reikėtų keisti?
Jeigu nepridegančių keptuvių atsisakyti neketinate, specialistai pataria pirmiausia stebėti jų būklę.
„Keiskite keptuves, kai jų danga yra smarkiai subraižyta, lupasi, pleiskanoja ar yra kitaip pažeista. Tyrimai rodo, kad seni ir susidėvėję virtuvės indai į maistą gali išskirti gerokai daugiau mikroplastiko dalelių nei nauji“, – teigė M. Ashamalla.
Jis taip pat rekomenduoja metalines menteles ir šaukštus pakeisti mediniais, silikoniniais ar kitais dangos nebraižančiais įrankiais.
Panaši taisyklė galioja ir plaunant keptuves. Patariama vengti plieninės vatos bei šiurkščių šveitimo kempinėlių, galinčių pažeisti paviršių.
Gaminant maistą taip pat geriau rinktis vidutinę kaitrą ir be reikalo neperkaitinti nepridegančių indų.
Kokias alternatyvas rinktis?
Norintiems atsisakyti nepridegančių keptuvių yra ir kitų pasirinkimų. J. Koprivnikaras nerūdijantį plieną vadina universaliu ir nereaktyviu pasirinkimu, tinkamu daugeliui darbų virtuvėje.
Dar viena alternatyva – emaliuotas ketus. Jis gerai išlaiko šilumą, tačiau, skirtingai nei tradicinio ketaus indams, jo paviršiui nereikia reguliariai formuoti ir palaikyti apsauginio riebalų sluoksnio.
Galima rinktis ir indus su keramine nepridegančia danga. Pasak specialisto, tokiose dangose nėra PFAS, tačiau jų nepridegančios savybės laikui bėgant gali susilpnėti greičiau nei kitų medžiagų.
Maistui kepti orkaitėje ar laikyti J. Koprivnikaras rekomenduoja stiklinius indus.
Ekspertai pabrėžia, kad nebūtina iš karto atsisakyti visų turimų nepridegančių keptuvių. Svarbiausia jų nebraižyti, neperkaitinti ir laiku pakeisti, kai danga tampa akivaizdžiai pažeista.
Naujausi komentarai