Noriu to, ką turi kaimynas. Ši lietuvių savybė ypač ryški renovuojant namus. Kvartale naujomis spalvomis suspindęs daugiabutis užkrečia pilkuosius kaimynus, šie suskanta būti dar geresni.

Židiniai – Dainavoje ir Kalniečiuose

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Kauno padalinio vyriausiosios specialistės Giedrės Škėmienės duomenimis, Kaune jau apšiltinta beveik dvi dešimtys senų daugiabučių namų. Tačiau kai kuriuose miesto mikrorajonuose – Vilijampolėje, Aleksote, Panemunėje, Žemuosiuose Šančiuose, Šilainiuose šiltu drabužiu ir naujomis spalvomis apsitaisiusių sovietinių daugiabučių dar nesimato.

Prieš kelerius metus Dainavos mikrorajone, Kovo 11-osios gatvėje, atnaujintas vienas pirmųjų penkiaaukščių Kaune. Jo pavyzdžiu pasekė dar du kaimyniniai namai. Jų gyventojai neslepia, kad imtis renovacijos įkvėpė kaimyninio namo pavyzdys.

Panašių renovacijos židinių yra ir Kalniečiuose, Eiguliuose. Netoli autobusų stoties atnaujintas penkiaaukštis ir dvylikaaukštis daugiabučiai. Pavienių pirmūnų jau randasi ir kitose miesto vietose. Žaliakalnyje – Giedraičių gatvėje, Aukštuosiuose Šančiuose – Medvėgalio gatvėje.

Kaip pastebi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovai, kaskart renovacijos darbai vis kokybiškesni. Antai iš pradžių šiltinti buvo naudojamos putų polistirolo plokštės, kurias po to nutinkuodavo. Dabar atnaujinamiems namams dažniau naudojama akmens vata, ji dengiama fasadinėmis plokštėmis. Šiltinamos ne tik sienos, bet ir pamatai, balkonai, kai kur dedamos šiltintos laiptinių lauko durys.

Išnagrinėjus anksčiau atnaujintų namų trūkumus, vėliau renovuojant namus stengtasi apšiltinti ir atnaujinti visas įmanomas namo dalis. Kokybę gerina ir tai, kad dabar rikiuojasi eilės statybos firmų, norinčių imtis daugiabučio renovacijos. Prieš kelerius metus, per statybų bumą, juos buvo kur kas sunkiau prisišaukti.

Senieji namai – per šalti

Vien iš išorės plika akimi įvertinti renovuotų namų kokybę, kaip teigia atestuotas statybos ekspertas Kęstutis Berteška, neįmanoma. Tačiau pasitaiko, kad energijos sąnaudų sutaupymo efektas ne toks didelis, kaip žadėta prieš renovaciją.

"Energetinį auditą atlieka viena organizacija, investicinį projektą – kita, stato – trečia. Jei atnaujinus pastatą šilumos sąnaudos nesumažėjo taip, kaip buvo numatyta, sunku nustatyti, kuriame etape buvo padarytos klaidos", – komentavo ekspertas. Todėl, jo nuomone, tikslinga, kad šie procesai būtų vienose rankose.

Kuo ir kaip šiltinti namą priklauso nuo to, kokia iki atnaujinimo yra sienų šiluminė varža. Pasak K.Berteškos, mūriniuose namuose ji nebūtinai daug geresnė nei stambiaplokščiuose. Sovietmečiu statytų daugiabučių sienų šiluminės varžos rodiklis tesiekė apie 1 (0,8-1,3) m2 K/W. Dabar statant naujus namus šilumos perdavimo koeficientas yra 4–5.

"Stambiaplokščių namų išorinių sienų konstrukcijos skaičiuotos pagal tų laikų šiluminės varžos normas, todėl negalima laikyti, kad šie namai prastesni už tuo pat metu statytus mūrinius. Manau, nėra sovietmečiu statyto daugiabučio, kurio nereikėtų renovuoti", – pridūrė K.Berteška ir priminė, kad anuomet net nebuvo sąvokos "energetinis efektyvumas". Dabar pasikeitė su statyba susiję teisės aktai, šiluminės energijos sąnaudoms keliami griežti reikalavimai.

Renovacijos projektai – unikalūs

Kokiomis medžiagomis šiltinti sienas, kad pasijustų šilumos efektas, nėra labai svarbu. Eksperto teigimu, tiek putų polistirolas, tiek akmens vata atitinka reikalingas šilumos charakteristikas. Tačiau kiekviena medžiaga turi savų ypatumų. Pavyzdžiui, putų polistirolą lengviau tvirtinti, jį lengviau padengti struktūriniu tinku.

Akmens vatai tvirtinti reikia karkaso, apdailos medžiagos. Dėl to dažnai pasirenkamas putų polistirolas, kuris greičiau ir paprasčiau pritvirtinamas. Eksperto pastebėjimu, polistirolas nėra daug pigesnis variantas namui šiltinti nei vata.

Tiek putų polistirolas, tiek akmens vata gali būti tinkuojami, dengiami įvairiomis fasadinėmis apdailos plokštėmis. Aptaisyti šildančiąją medžiagą galima įvairiomis kitomis fasado medžiagomis – medžio, plastiko dailylentėmis, skarda. K.Berteškos nuomone, daugelis fasado apdailos medžiagų yra vienodai ilgaamžės, skiriasi tik estetinės savybės.

"Nėra universalių taisyklių, kokias statybines medžiagas naudoti. Kiekvienam konkrečiam namui reikia atskiro sprendimo. Statybiniai projektai visada yra unikalūs. Net jei namai yra tipiniai, iš išorės vienodi, jų šiluminės savybės gali būti skirtingos, todėl ir sprendimo keliai skirtingi", – reziumavo ekspertas.

Reikia nepamiršti ir durų

Šilumai sulaikyti pastato viduje įtakos turi ne tik sienos ir langai, bet ir lauko durys. Jei jos nesandarios, nešiltintos, per jas taip pat išleidžiama dalis šilumos. Jei neapšiltintos vieno kurio buto išorinės sienos, šilumos, o kartu ir finansinius, nuostolius patiria visas namas, nebent kiekvienas butas šildytųsi individualiai.

Pagerinti pastatų šiluminį efektyvumą galima ne vien šiltinant išorines sienas, yra ir kitų priemonių. Antai, jei namas nėra ypač šaltas, energijos sąnaudoms sumažinti galbūt užtektų atnaujinti šildymo sistemą.

Pašnekovo teigimu, žmonės nepagrįstai peikia daugiabučių apšiltinimą dėl esą pablogėjančių gyvenimo sąlygų.

"Jei renovuotuose namuose įsiveisia pelėsis, ant langų kondensuojasi garai, vadinasi, buvo priimti blogi techniniai sprendimai, nesutvarkyta ventiliacija. Dažniausiai užtenka išlaikyti statant namą įrengtą ventiliacijos sistemą", – komentavo ekspertas. Tačiau, pasak jo, labai dažnai per daugelį metų senoji ventiliavimo sistema būna pažeista.

Alvydas Steponavičius, architektas, kūręs Dainavos, Kalniečių, Eigulių mikrorajonų planus.

Atsižvelgiant į visą daugiabučių atnaujinimo problemą, estetika – ketvirto rango klausimas. Visų pirma, nėra jokios vizijos, ką Kaune reikėtų griauti ir iš naujo statyti. Yra namų, kuriuos renovuoti jau nebeapsimoka, geriau jų vietoje statyti naujus. Namų atnaujinimas turėtų vykti taip pat kompleksiškai, kaip ir juos statant. Dabar butų savininkai įmesti kaip šlapi kačiukai į balą. Daugiabučių namų savininkų bendrijos neveikia, daug kur jos nesukurtos. Problema priklauso nuo politinės valios. Reikia pasakyti, kad namus renovuojame kompleksiškai. Vadinasi, reikia ne tik namus šiltinti, bet ir rūpintis jų estetika, sutvarkyti aplinkines teritorijas. Reikia atskirti šunis nuo vaikų, padidinti automobilių stovėjimo aikšteles. Lemiamą vaidmenį vaidina lėšų surinkimas kompleksinei renovacijai. Estetika, žinoma, irgi svarbu. Aš kadaise buvau sugalvojęs Kalniečiuose ant namų rašyti didelius spalvotus numerius, tai buvo savotiškas dizainas ir naudinga informacija. Labai gerai, kad atnaujinami namai yra spalvingi.