Arkivyskupas S.Tamkevičius dirba, miega ir meldžiasi po tuo pačiu stogu
Turiu jus nuvilti. Nieko ypatingo mano namuose nepamatysite, - tokiais žodžiais Kauno dienos žurnalistus pasitiko vienas aukščiausių Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchų - Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Tiesa, įkalbinėti parodyti visuomenei savo gyvenamąją aplinką dvasininko nereikėjo. Neturiu ką slėpti, - šypsojosi S.Tamkevičius.
Nuo darbo iki namų - minutė kelio
Arkivyskupo S.Tamkevičiaus nuolatinė darbo vieta - Kauno arkivyskupijos kurija, esanti greta Kauno kunigų seminarijos. Atvykę čia sutartu laiku tikėjomės drauge nukakti į jo namus. Išėjęs iš savo darbo kabineto, S.Tamkevičius pravėrė laiptinės duris ir pamojo ranka: Prašom eiti čia. Pakilę į trečiąjį pastato aukštą supratome, kad čia ir yra jo namai.
Vesdamas svečius koridoriumi, arkivyskupas komentuoja: Čia gyvena kancleris, čia - vyskupas, o štai čia mano namai. Atskirtame koridoriaus gale Bažnyčios hierarchas turi tris nedidelius kambarėlius, kuriuose gyvena jau trejus metus.
Visą gyvenimą gyvenau gana kukliai. Be to, man nederėtų gyventi kitaip, nes priklausau Jėzaus draugijai. Mums taikomi tam tikri nuostatai: buity turi būti tvarka, bet ne prabanga, - paaiškina S.Tamkevičius.
Vis tik arkivyskupas gali jaustis viso kurijos pastato šeimininku, nes jis rūpinosi šio statinio atnaujinimu po to, kai 1991 metais jis buvo grąžintas Bažnyčiai.
Vamzdžiai - smetoniniai
Pastatas buvo ypač prastos būklės. Reikėjo jį nuo rūsio iki stogo remontuoti. Turėjome jį sutvarkyti iki popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimo, taigi buvo atliekami tik patys būtiniausi darbai, neskyrėme daug dėmesio detalėms, - prisimena S.Tamkevičius.
Pastate buvo keičiama tik elektros instaliacija. Šildymo sistema tebėra smetoninė, tai yra ta pati, kuri buvo įrengta prieš 70 metų, kuomet buvo pastatytas kurijos pastatas. Visi vamzdžiai paslėpti sienose. Bijau, kad pradėjus jiems irti, kils skandalas, - prasitarė kurijos vadovas.
Ir tarpukariu kurijos trečiajame aukšte buvo gyvenama. Čia buvo generalvikaro namai, o ši pastato dalis, kurioje dabar aš gyvenu, buvo skirta kuriją prižiūrėjusioms ir aptarnavusioms seselėms, - pasakoja arkivyskupas.
Sovietmečiu šiame pastate kurį laiką glaudėsi Kauno kunigų seminarija. Nacionalizavus ir šį pastatą, jame buvo įkurdintas politechnikos instituto padalinys, čia studijavo būsimieji architektai. Vėliau, iki pat pastato atgavimo, čia veikė J.Naujalio muzikos mokykla.
Tarpukario pastato interjeras išlaikęs anuometinę dvasią. Sienos baltos, išlikusios tos pačios juodos durys ir parketas anuometinis. Tiesa, jis buvo paslėptas po storu dažų sluoksniu. Nuskutus juos paaiškėjo, kad parketas puikiai išsilaikė.
Aplinkai neteikia daug dėmesio
S.Tamkevičius sako daugiausia laiko praleidžiąs darbo kambaryje.
Savo darbo kabinete antrajame aukšte dažniausiai priimu žmones, o čia redaguoju raštus, ruošiuosi pamokslams, atsakinėju į laiškus, - pasakoja dvasininkas. Kambario viduryje stovi keli sujungti rašomieji stalai, ant vieno iš jų stovi skystųjų kristalų kompiuterio monitorius, telefono aparatas. Laisvos vietos čia nedaug. Kur pažvelgsi - krūvelės laikraščių, knygų, popierių.
Įvairių leidinių prikrautos ir už nugaros esančios lentynos bei spinta su stiklinėmis durimis.
Viskas čia susidėlioję stichiškai. Tam skiriu labai mažai dėmesio. Tiesiog neturiu laiko. Stengiuosi, kad ant sienos kabėtų einamųjų metų kalendorius, - komentavo kambario šeimininkas.
Kitos spintos lentynose vos išsitenka įvairūs medaliai, suvenyrai, dovanos. Keli jų gauti iš Lietuvos Prezidento rankų.
Baldus paveldėjo
Vakarais arkivyskupas mėgsta pasėdėti svetainėje, kurioje stovi senovinė sofa, fotelis, televizorius ir staliukas, o ant jo - nešiojamasis kompiuteris.
Baldai seni, juos turbūt pirko arkivyskupas Liudvikas Povilonis. Jie stovėjo dar ankstesniame kurijos pastate. Aš, ko gero, pirkau vienintelį baldą - žurnalinį staliuką, - parodė į priešais stovintį baldą S.Tamkevičius.
Dvasininkas neslepia neturįs silpnybės ir meno kūriniams. Tiek svetainėje, tiek ir kituose kambariuose dauguma sienas puošiančių šventųjų paveikslų yra dovanoti. S.Tamkevičius parodė tik vieną kūrinį, kuris jį lydi nuo seminarijos laikų.
Turbūt norite pažiūrėti ir į miegamąjį? - pasiteirauja namų šeimininkas. Pro pravertas juodas duris pamatome nedidelį kambarėlį. Pirmas netikėtumas - priešais duris stovintis treniruoklis-dviratis. Jį arkivyskupas sakosi minąs po 20 minučių bent kelis kartus per savaitę. Arkivyskupas turi ką pasakyti ir apie savo miegojimo vietą.
Ši lova istorinė. Joje gulėjo popiežius Jonas Paulius II, kai lankėsi Kaune. Jis kurijoje valgė pietus, po to trumpam prigulė. Žinote, italams po pietų įprasta pagulėti, tai vadinamoji siesta. Tada ši mano lova stovėjo antrajame aukšte, - su šypsena prisimena Bažnyčios hierarchas.
Dydžiu miegamajam nenusileidžia vonios kambarys. Tiesa, vonios jame nėra - tik dušo kabina. Tarpukariu tai buvo prausykla maždaug trims seselėms, dėl to patalpa nemaža. Man tokios didelės nereikia, - paaiškino arkivyskupas.
S.Tamkevičius su savo kaimynais - kancleriu ir dviem vyskupais valgo pirmajame aukšte esančiame ovalios formos kambarėlyje. Maistą seselės gamina greta esančioje virtuvėje, kurioje yra dvi viryklės. Jei būna daugiau svečių, naudojamos abi.
Beje, daugelyje gyvenamųjų kambarių dėmesį patraukia papildomos masyvios juodos durys. Pasirodo, jos niekur neveda - tai sieninės spintos, išlikusios nuo tarpukario laikų.
Brangiausios dekoracijos - vaizdai į Senamiestį
Bene didžiausias turtas arkivyskupo gyvenamojoje aplinkoje - įspūdingi Senamiesčio vaizdai. Pro svetainės langus matyti Jėzuitų bažnyčios ir Arkikatedros bokštai. Čia gera vieta melstis - pro langus matomos bažnyčios tam labai pasitarnauja, - sako dvasininkas.
Priešingoje koridoriaus pusėje esantis darbo kambarys atveria vaizdą į Santakos parką. Sėdėdamas prie rašomojo stalo S.Tamkevičius taip pat gali matyti popiežiaus Jono Pauliaus II kalvelę bei pranciškonų vienuolyną. Pro koridoriaus ir vonios kambario langus - kaip ant delno visas Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelis.
Dar vertingesnių vaizdų kurijos vadovas pažada parodyti užlipus ant stogo. Perėję tamsią neįrengtą palėpę kopiame aukštyn metaliniais laiptais. Arkivyskupas rankomis pakelia horizontalų, skarda dengtą dangtį ir patenkame į kambario dydžio terasą. S.Tamkevičius sako, kad iš čia geriau nei iš Rotušės bokšto matyti, kaip į vieną upę susilieja Nemunas ir Neris.
Arkivyskupas prisipažįsta į šią unikalią vietą šiais metais užlipęs pirmą kartą, atšilus orams jis čia užlipsiąs dažniau. Ateinu čia, kalbu rožančių pasivaikščiodamas, niekas netrukdo. Čia galima ir knygą skaityti, - pasakoja S.Tamkevičius. Ant stogo stovi staliukas ir keletas kėdžių. Tačiau arbatos čia dvasininkas negeria, nes indus labai ilgą kelią reikėtų nešti.
Kurijoje aukojamos mišios
Meldimuisi kurija turi ir specialią patalpą. Paprastai ten, kur gyvena vyskupas, yra ir koplyčia. Šiokiadieniais 12 valandą čia meldžiuosi, gali ateiti ir kurijos darbuotojai, - rodo arkivyskupas. Beje, koplyčioje stovi specialiai popiežiui Jonui Pauliui II pagaminta kėdė, ant kurios jis sėdėjo pietų metu. Ji tokia pati, kaip ir kitos medinės kėdės, tik nudažyta baltai.
Antrajame aukšte, greta koplyčios, S.Tamkevičius parodo ir dar vieną savo darbo kabinetą. Anksčiau ši patalpa dvasininkui tarnavo kaip gyvenamasis kambarys. Buvo laikas, kai tam tekdavo pasikurti kampe esančią koklinę krosnį.
Naujausi komentarai