Dracenos – panašūs į palmes augalai, labai dažnai auginami kambariuose. Yra įvairių šių augalų veislių ir rūšių. Jų tėvynė – atogrąžų ir pusiau atogrąžų miškai.

Dracenos geriausiai auga šviesioje, pusiau ūksmingoje, kambario vietoje. Margalapės veislės laikomos šviesiau, kad nepažaliuotų lapai. Anot specialistų, visus metus temperatūra patalpoje, kurioje auga dracenos, turėtų būti 18–25 laipsniai šilumos, tačiau šie augalai žiemą prisitaiko ir prie kitų sąlygų.

Garliavoje gyvenanti Leokadija Vieversienė, kuriai pavyko pražydinti kvapiąją draceną, šį augalą žiemą laiko dukart žemesnėje temperatūroje nei patariama. Atidžiai prižiūri, kad jam netrūktų drėgmės arba nebūtų jos per daug. Antraip pradeda kristi lapai. Tręšia nuo pavasario iki rudens kas dvi savaites. Beje, kvapioji dracena dažnai painiojama su kordilina – agavinių šeimos augalu. Labiausiai skiriasi šių augalų šaknys: dracenų šaknys oranžiškai geltonos, lygios, o kordilinų – baltos ir gumbuotos.

Kvapiąją draceną ponia Leokadija pirko prieš dvejus metus Marijampolės gėlių parduotuvėje. Augalas buvo mažas, o dabar jo šeimininkė bijo, kad dracena neatsiremtų į lubas – ką tada reikės daryti? Juk jau dabar žiedkotį su kažkodėl „ašarojančiu“ žiedu reikia rišti prie karnizo. Kas augina namuose kurios nors rūšies ar veislės draceną, žino, kad ji retai žydi.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijos specialistės pataria per aukštą draceną smarkiai patrumpinti, palikti maždaug 60 cm ilgio nuo vazono žemės paviršiaus sumedėjusį kotą. Nupjautąją dalį, jei ji ne ilgesnė kaip 70 cm, galima pamerkti į virintą vandenį ir stebėti, kad jo netrūktų, kol augalas išleis šaknis. Likusią sumedėjusią stiebo dalį galima supjaustyti į kelias dalis ir taip pat pamerkti į vandenį. Kai stiebas išleis šaknis, jį galima pasodinti į žemę. Negalima nupjauti vien žalią minkštą dracenos viršūnę ir merkti į vandenį – nieko gero iš to nebus.

Negalima, ypač žiemą, laikyti draceną ant grindų, nes šis augalas yra per jautrus nuolat judančiam orui.