Tobulumas slypi paprastume. Regis, jei ne sąmoningai, bent jau intuityviai šiuo principu vadovavosi tiek namo uostamiesčio pašonėje šeimininkai, tiek jo interjero autorė Gintarė Manikė.
Rinkosi modernų rūbą
Pretenzingi, įmantrūs sprendimai čia užleido vietą santūriai estetikai bei gyvenimo kokybei.
"Nors užsakovai – brandūs žmonės, tačiau jie pageidavo šiuolaikiško interjero. Svarbiausia užduotis buvo tinkamai suplanuoti erdvę, kad čia gyventi būtų patogu ir jauku. Taip pat laikėmės nuostatos, jog buityje esantys daiktai turėtų tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Tad šiuose namuose yra tik tai, kas būtiniausia", – pagrindines projekto gaires įvardijo Gintarė.
Interjero akcentai čia kuriami per spalvinius, faktūrinius bei apšvietimo sprendimus, tapybos kūrinius.
Kūrėja pripažino, jog turėjo prabangą dirbti su dizaineriui dėkingomis patalpomis. "Tai išties gerai suprojektuotas, erdvus namas. Ir kuriant interjerą norėjosi išlaikyti tą erdvumo, lengvumo pojūtį", – aiškino Gintarė.
Toks namo išplanavimas leido įgyvendinti užsakovų pageidavimą atriboti virtuvės bei valgomojo, o sykiu – ir svetainės zonas.
Stiklas įsmigo į pievą
"Be abejo, tokį funkcinį sprendimą gali sau leisti žmonės, kurie turi didelę erdvę", – tvirtino interjero dizainerė.
Kad ji išliktų nesumažėjusi, virtuvę nuo likusios pirmojo aukšto zonos nuspręsta atskirti ne aklina, o skaidria stiklo siena, kurios didžioji dalis yra stacionari, tik ties praėjimo anga įrengta slanki sistema.
Tad virtuvėje šeimininkaujantis žmogus nesijaučia atskirtas nuo svetainėje ar už valgomojo stalo vakarojančios kompanijos, tačiau gaminamo maisto kvapai nesklinda į aplinką.
Skaidriai pertvarai parinkta dekoratyvi matinės plėvelės aplikacija pievos motyvais. Be to, per užmatintą stiklą persišviečiantys virtuvės šviestuvai sukuria netikėtą efektą.
"Sąmoningai buvo parinkti prožektoriukai, kurie suteiktų tarytum besileidžiančios rūke saulės įspūdį ir sukurtų atitinkamą nuotaiką", – aiškino pašnekovė.
Vietoje ąžuolo – akacija
Stiklo pertvara tapo ir skirtingos faktūros grindų dangos riboženkliu: virtuvės zonoje buvo panaudotos praktiškos akmens masės plytelės, likusioje erdvėje – prabangios akacijos medienos lentos.
G.Manikė pripažino, jog tai ne standartinis sprendimas – esą dažniausiai užsakovai mieliau renkasi ąžuolą ar uosį.
"Pasirinkta grindų danga padiktavo tam tikrą spalvinį toną, įnešė į aplinką gyvumo. Pirmajame aukšte dominuojanti vengė baldų spalva gražiai kontrastuoja su akacijos margumu. Atitinkamai prie grindų buvo derinama natūralaus riešuto durų spalva, taip pat langų rėmai", – pasakojo kūrėja.
Nors interjerui kurti naudojama santūri spalvinių tonų paletė, tačiau jie vaidina reikšmingą vaidmenį.
Svetainės akcentui pasirinkta prigesinta alyvinė – tokios spalvos reljefiniais tapetų apmušalais išryškinta dalis sienos. Prie šio fono specialiai priderintas ir paveikslas bei minkštas baklažaninis kilimas.
Apsiėjo be altoriaus
Reprezentacinėje namų zonoje esančio židinio kiek netradiciškai nuspręsta neakcentuoti. Jo apdailai parinktas prabangus travertino akmuo spalviškai beveik susilieja su siena.
"Iš židinio altoriaus nedarėme, nesiekėme, kad jis taptų interjero ašimi. Svarbiausia – kad ugnis būtų matoma tiek iš svetainės, tiek iš valgomojo bei virtuvės pusės, todėl buvo įrengtas kampinis židinys", – aiškino pašnekovė.
Kūrėja pripažino, jog namų šeimininkai sau leido prabangias, natūralias apdailos medžiagas, vis dėlto solidžių odos baldų atsisakė. Vietoje to svetainei jie pasirinko daugiau jaukumo aplinkai suteikiantį veliūrinį minkštąjį kampą.
"Kadangi artimiausiu metu žmonės nenusiteikę vėl darytis remonto, investavo į kokybiškas medžiagas bei gaminius", – tvirtino pašnekovė.
Maždaug 200 kv. m ploto namo antrajame aukšte įkurdintos svečiams skirtos erdvės bei šeimininkų miegamasis. Jame vengta ryškių kontrastingų sprendimų.
"Norėjosi subtilios aplinkos, tarytum šviesaus sapno, panardinančio į ramų miegą", – šypsojosi Gintarė.
Neatsitiktinai čia nėra ir neatsiejamo šiuolaikinės buities atributo – televizoriaus.
Naujausi komentarai