Perversmas spintelėje po plautuve

Į kiemus atsikraustę konteineriai stiklui, plastikui, popieriui, metalui beldžia į gyventojų sąžinę, kurie butelius, skardines ir makulatūrą su bulvių lupenomis sviedžia į bendrą konteinerį.

Verta pasitelkti fantaziją

Kad kiltų noras nemesti į bendrą šiukšlių kibirą plastikinių maišelių, stiklinių butelių, laikraščių ir kitokių atliekų, kurios gali būti perdirbtos, neužtenka vien gerų ketinimų. Ar rūšiuosite atliekas ne tik jūs, bet ir atžalos, daug priklauso nuo to, ar turite numatę vietą, kur patogiai antrines žaliavas padėti.

Įvairūs gamintojai nestokoja idėjų, kaip neapsikrauti buteliais ir kitomis perdirbti atidėtomis atliekomis. Neturintieji pinigų madingai šiukšliadėžei gali rasti ir kitokių būdų, kaip nebrangiai rūšiuoti atliekas.

"Stengiamės rūšiuoti atliekas ne tik namie, bet ir darbo vietoje – esame apsistatę kibirais", – pasakojo ekologija besirūpinančios viešosios įstaigos Baltijos aplinkos forumas projektų koordinatorė Vaida Olšauskytė-Skorupskienė.

Pasak pašnekovės, pats paprasčiausias būdas rūšiuoti – įsigyti didesnę šiukšliadėžę su keliais skyriais. Į vieną skyrių metamos organinės buitinės atliekos, į kitą – popierius, į trečią – plastikas, stiklas, metalas. Tokių šiukšliadėžių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse, taip pat galima aptikti ir kai kuriuose didesniuose prekybos centruose.

"Tai išeitis žmonėms be fantazijos. Tačiau virtuvėje galima pasistatyti ne vieną talpyklą antrinėms žaliavoms, įdomiai, sumaniai jas dekoruoti, kad jos neatrodytų kaip šiukšliadėžės. Pavyzdžiui, plastiko ar stiklo buteliams galima pasiūti ir pakabinti medžiaginius maišus. Ir kibirus galima įvairiai dekoruoti. Jei žmogus nori rūšiuoti, suras ir vietos virtuvėje, ir laiko tai daryti, ir fantazijos, kaip tai daryti", – įsitikinusi V.Olšauskytė-Skorupskienė.

Užsienio patirtis – iš lėto

Kuriantieji naują virtuvę apie rūšiavimą gali galvoti dar projektavimo stadijoje. Kaip pamažu atkeliavo į baldus integruota buitinė įranga, taip pamažu populiarėja ir integruotos šiukšliadėžės. Antai komunalinėms atliekoms anga gali būti padaryta stalviršyje.

Vakarų šalyse rūšiavimo įpročiai formavosi kelias dešimtis metų ir nauji namai statomi atsižvelgiant į šią būtinybę. Dėl to kai kur namuose surūšiuotos atliekos keliauja ne į kibirus, o iš karto į skirtingų atliekų šachtas. Kitur laiptinėse įrengtos kelių rūšių šachtos. Kad tokie patogumai pasiteisintų, reikalinga atitinkama žmonių kultūra, kad kiekvienas sąžiningai laikytųsi nustatytų taisyklių.

Lietuviškų buitinių atliekų konteinerių turinyje, pasak V.Olšauskytės-Skorupskienės, daugiau nei pusė šiukšlių galėtų virsti antrinėmis žaliavomis. Bendruose konteineriuose dažnai galima matyti plastikinių butelių, krūvas popieriaus, kartoninių dėžių. Čia pat metamos net ir elektroninės atliekos, seni baldai, batai, drabužiai.

V.Olšauskytė-Skorupskienė pasakojo, kad kai kuriose užsienio šalyse plastikinius butelius galima nešti į parduotuvėse stovinčius automatus. Už kiekvieną įdėtą butelį gaunamas nedidelis atlygis. Kitur panašiai surenkamos skardinės "Mums dar toli iki to, bet tai gali būti ateities vizija", – vylėsi pašnekovė. Nors didelės sumos taip neuždirbsi, tačiau tai gali būti paskatinimas, ypač vaikams, rūšiuoti atliekas.

Konteinerius atstotų maišai

Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėjos Ramintos Radavičienės duomenimis, 2006–2008 m. šalies savivaldybėms buvo nupirkti 13 tūkst. 405 konteineriai antrinėms žaliavoms – stiklui, popieriui, metalui, plastikui surinkti. Netrukus ketinama papildomai įsigyti dar 6,1 tūkst. šių talpyklų ir manoma, kad minimalūs poreikiai bus užtikrinti.

Kol nebuvo konteinerių, tol ir nebuvo sąlygų rūšiuoti. Tiesa, konteineriai, pasak R.Radavičienės, nėra vienintelė antrinių žaliavų surinkimo priemonė. Kai kur, pavyzdžiui, senamiesčių teritorijose, individualių namų kvartaluose, kur konteineriai arba nepageidaujami, arba juos statyti neracionalu, galima diegti alternatyvias surinkimo priemones. Pavyzdžiui, taikyti maišų sistemą: išdalyti žmonėms skirtingų spalvų maišus ir tam tikrą savaitės dieną surinkti juos su atitinkamu turiniu. Tai taikoma ES šalyse.

"Mes įžvelgiame grėsmę, kad paslaugos gali būti nekokybiškos. Žinome ir matome, kaip tvarkomi konteineriai, jie ne visada išvežami laiku. Taikant maišų sistemą, paslaugų kokybė turi būti nepriekaištinga, antraip maišai gali būti išdraskyti ir tapti šiukšlių krūvomis", – komentavo ministerijos atstovė.

Vis dėlto, lyginant tai, kiek kainuoja diegti konteinerių sistemą, alternatyvios priemonės taip pat gali sėkmingai veikti. Šia idėja, kaip teigė R.Radavičienė, galėtų pasinaudoti savivaldybės.

Mokestis galėtų mažėti

Poveikį rūšiavimo motyvacijai galėtų turėti tai, jei būtų įvestos diferencijuotos įmokos. Pasak R.Radavičienės, rengiami teisės aktai, kad už išrūšiuotų atliekų surinkimą gyventojai neturėtų mokėti.

Ar įmokos už buitinių atliekų išvežimą mažės, priklausys nuo pačių gyventojų. Jei didelę dalį atliekų jie mes ne į mišrių atliekų konteinerius, bet išrūšiuos į atskiras talpyklas, bendri konteineriai taps tuštesni. Už mažesnį išvežamų atliekų kiekį mokestis turėtų būti mažesnis.

Kai kurios organizacijos, mokyklos, įmonės, viešbučiai jau rodo rūšiavimo pavyzdžius, stato kelių skyrių arba kelių paskirčių šiukšliadėžes.

Jei rūšiavimui pritaikytos dėžės ar konteineriai stovėtų ir gatvėse, gausiai lankomose viešosiose vietose – tai būtų irgi sektinas pavyzdys žmonėms rūšiuoti atliekas savo buityje. Tačiau Aplinkos ministerija, pasak jos atstovės, kol kas neturi planų įvesti šias naujoves. Kita vertus, gatvėse statyti išskaidytas šiukšliadėžes gali nuspręsti pačios savivaldybės.

R.Radavičienė apgailestauja, kad rinkoje kol kas nėra pakankama rūšiuoti pritaikytų buitinių šiukšliadėžių pasiūla, be to, jų kaina dažniausiai būna gerokai aukštesnė.

"Rūšiavimui galima pasitelkti nebūtinai išskirtinio naujo dizaino šiukšliadėžes, bet ir senąsias. Pavyzdžiui, pasistatyti kelias plastikines šiukšliadėžės, užklijuoti lipdukus, ką į kurią mesti, ir tai atstos dėžę su keliais skyriais. Mes taip darome ministerijoje", – pavyzdį pateikė R.Radavičienė. Ji atkreipė dėmesį, kad šiukšliadėžių su keliais skyriais tūris būna per mažas realiems poreikiams – atliekas reikėtų labai dažnai išnešti.

"Aš asmeniškai namuose visas antrines žaliavas dedu į atskirą maišą, prie konteinerio jas išrūšiuoju. Aišku, tai užima laiko. Kai įgūdžiai susiformavę, tai užtrunka vos kelias minutes, man tai jokia problema", – tikino pašnekovė.

Užstatas – plastikinis butelis

Lietuvoje svarstoma apie plastikinės taros surinkimą parduotuvėse, panašiai, kaip yra surenkami tam tikros rūšies stikliniai buteliai. Tai vadinamoji užstato sistema. Atnešę tarą į prekybos centre stovinį automatą, žmonės galėtų gauti kvitą, kuriuo pasinaudotų apsipirkdami arba pinigus išsigrynintų parduotuvės kasoje. R.Radavičienės teigimu, šiuo metu atliekama studija, ar tikslinga būtų taikyti tokią sistemą Lietuvoje.

Tačiau automatai nebūtų panacėja, nes užstato sistema būtų taikoma tik tam tikros rūšies buteliams, pakuotės turėtų būti nepažeistos, buteliai nedeformuoti. Tai pirmiausia sumažintų vizualią taršą, kuri labiausiai išryškėja pavasarį nutirpus sniegui.

Vienokia ar kitokia antrinių žaliavų surinkimo sistema būtų diegiama vartotojų lėšomis. Perdirbti tinkamos medžiagos iš gyventojų ir toliau būtų renkamos konteineriuose.

Ministerijos atstovė informavo, kad naudoti smulkintuvus, kurie sumala organines atliekas ir šie nuteka į kanalizaciją, Lietuvoje neleidžia teisės aktai. Tiesa, tai daroma užsienyje, bet pas mus nuotekų ir valymo sistemos nėra tam pritaikytos.

"Jei vienas ar du asmenys tai darys, galbūt katastrofa neįvyks, tačiau jei tai būtų masinis reiškinys, problemų galėtų kilti", – komentavo specialistė.

"Mes dar mokomės, kaip tvarkyti atliekas. Norisi įžiebti viltį, kad rūšiavimas yra prasmingas. Naudos gavėjai esame mes patys, mūsų vaikai ir ateinančios kartos", – reziumavo pašnekovė.

Pakuočių perdirbame mažiausiai

Lietuva pernai perdirbo tik apie 10 proc. plastiko pakuočių atliekų – tai vienas mažiausių rodiklių visoje ES. Europos plastiko perdirbimo ir utilizavimo asociacijos duomenimis, tiek pat atliekų pernai perdirbo tik dvi šalys – Graikija ir Malta. Vokietija, Estija, Čekija, Belgija, Švedija, Austrija, Šveicarija, Norvegija, Olandija, bei Slovėnija pernai perdirbo daugiau kaip 30 proc. plastiko pakuočių atliekų. Kiek daugiau nei pusė – 57 proc. ES perdirbamų plastiko pakuočių buvo iš namų ūkių, tačiau tik ketvirtadalis jų buvo perdirbta, o 43 proc. atliekų buvo surinkta iš prekybos ir pramonės bendrovių, tačiau tik apie 40 proc. atliekų buvo perdirbta.

Popierius

Šiuo metu popierius gaminamas iš celiuliozės, kuri gaunama iš medienos arba perdirbant atliekas. Pavyzdžiui, Vokietijoje makulatūra yra labiausiai pakartotinai naudojama antrinė žaliava, nes iš jos pagaminama 61 proc. naujo popieriaus. Antrinis popierius pranašesnis nei mediena ir celiuliozė: jis yra gerokai pigesnis, nes taupo energiją ir vandenį, sumažina atliekų kiekį, jo gamyboje nenaudojami jokie chemikalai, sustabdomas intensyvus medžių kirtimas. Lietuvoje esantys kartono fabrikai galėtų perdirbti apie 40 tūkst. t popieriaus ir kartono atliekų per metus. Tačiau Lietuvoje surenkama tik 25 proc. šio kiekio, likusi dalis – importuojama. Mūsų šalyje popierius ir kartonas sudaro apie 14 proc. visų komunalinių atliekų. Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių, 26 460 l vandens ir pakankamai energijos tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas. Perdirbti skirti laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, turi būti sausi ir švarūs, dėžutės – išlankstytos. Netinka dėžutės nuo picos. Į konteinerį negalima mesti pakuočių nuo pieno ir sulčių, nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos.

Plastikas

Iš perdirbto plastiko gali būti gaminami indai, baldai, įvairiausios detalės, naudojamos buityje, statyboje, audžiami sintetiniai drabužiai ir pan. Lietuvoje plastikas tarp komunalinių atliekų sudaro apie 9 proc. Į plastikui skirtus konteinerius reikia mesti plastikinius butelius, indus nuo padažų, aliejaus, šampūno, įvairias plastikines pakuotes. Metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš neperdirbamo plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni. Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.

Stiklas

Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1200–1500 laipsnių temperatūroje. Panaudojant stiklo atliekas, sutaupoma šių medžiagų bei 35 proc. energijos. Lietuvoje, komunalinių atliekų sudėtyje, stiklas sudaro apie 9 proc. Stiklo perdirbimas turi gilias tradicijas mūsų šalyje, tačiau, palyginti su susidarančiais stiklo atliekų kiekiais šalyje, stiklo perdirbimo pajėgumai yra nedideli. Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti butelius, stiklainius, stiklo duženas. Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją. Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.

Metalas

Surenkamas metalas dažniausiai būna sudarytas iš alavuoto plieno, aliuminio, tam tikrų teršalų ir priemaišų. Surinkti metalai yra išrūšiuojami medžiagų regeneravimo įrenginiuose ir transportuojami į galutinio perdirbimo įmones. Lietuvoje metalas tarp komunalinių atliekų sudaro apie 3 proc. Perdirbti tinka konservų dėžutės, skardinės nuo gėrimų. Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.