Į Laisvės alėjoje įsikūrusią Presto kavinę, kaip ir Europos didmiesčiuose, galima užeiti su savo augintiniu
Nors visa Inokaičių šeima važiuoja su Marko į šunų parodas, tačiau jo šeimininke laikoma vyriausioji žinomos notarės ir visuomenininkės Rasos Inokaitienės dukra Rasa - Aušros gimnazijos dvyliktokė. Mergina didžiuojasi savo itin tituluotu augintiniu ir džiaugiasi išsirinkusi tokį taikų, grakštų, elegantišką raudonmedžio spalvos keturkojį draugą.
Mėgsta buvoti kavinėje
Kaune, atrodo, tėra viena kavinė, kuri savanoriškai priima kartu su lankytojais ir jų keturkojus augintinius. Čia jaučiamės kaip Europoje, kur su šunimi gali eiti ir į kavinę ar restoraną, ir į didžiulį prekybos centrą. Lietuvoje iki šiol tai draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai aklasis pasirodo su šunimi vedliu. Deja, esame labai netolerantiški gyvūnams - mačiau Vilniuje, kaip į vieną prekybos centrą aklasis nebuvo įleistas su keturkoju vedliu, - pasakojo Rasa Inokaitytė, gurkšnodama su mama ir jaunėle sese Egle kavą Presto kavinėje, įsikūrusioje Laisvės alėjoje. Ant kavinės durų kabo šunų augintojus džiuginantis žalias piešinukas, bylojantis, kad jie čia laukiami su savo keturkojais draugais.
Kol buvo šnekama apie Marko, jis klusniai gulėjo ant grindų arba vis pasmalsaudavo, ar jam neliks bent kąsnelis deserto. Mat šis neėdrus airių seteris kartais mėgsta nugvelbti nuo šeimininkų stalo patikusio kvapo kąsnelį.
Patinka dėmesys
Airių seterių - medžioklinių šunų veislė buvo išvesta XVIII a. pabaigoje Airijoje. Šie keturkojai iškart išgarsėjo savybe greitai surasti pasislėpusį medžiojamą paukštį ir tupėti prie jo tol, kol ateis šeimininkas. XIX a. pabaigoje airių seteriai tapo populiarūs Europoje. Šiuo metu yra du šios veislės standartai - anglų ir amerikiečių, kurie labiau vertina aukštus šunis.
Airių seteriai turi stiprų medžioklės instinktą, jie turi būti tinkamai auklėjami ir dresuojami. Marko pateko į žinomo dresuotojo Algirdo Valčiuko rankas. Tapo klusnus šuo, džiuginantis savo draugiškumu. Jo nejaudina svetimi žmonės - jis ramiai guli kavinėje ant grindų, stebint jos lankytojams. Marko labai nudžiunga, kai į jį atkreipia kas nors dėmesį, pakalbina - savo draugiškumą jis parodo uždėdamas priekines letenas ant jį užkalbinusio žmogaus pečių.
Buvo išgąsdinęs šeimininkus
Marko - nepaprastas švaruolis, nes labai mėgsta maudytis bet kuriuo metų laiku. Jei jam būtų leista, lįstų į vandenį ir žiemą. Tuo ne kartą įsitikino šuns šeimininkai, nusivežę jį į snieguotą Palangą.
Kaip ir visi šunys, Marko mėgsta išvykas į gamtą, kur gali laisvai lakstyti. Jo mėgstamiausia pramogų vieta - Panemunės šilas, nes ten jis sutinka kitus paukštinius šunis, su kuriais mielai bičiuliaujasi. Beje, beribis Marko draugiškumas ir patiklumas yra įvaręs baimės jo šeimininkams. Mat kartą tarptautinėje šunų parodoje Suomijoje jis dingo iš viešbučio kambario. Po ilgų paieškų Inokaičiai surado Marko viešbučio virtuvėje, kurios šeimininkės vaišino lyg iš dangaus pas jas nugriuvusį ugnies spalvos blizgančiais plaukais keturkojį svečią.
Tai nuostabus draugas, bet ne sargas ir ne visiems žinomas komisaras Reksas. Būtent tokio šuns mes ir norėjome, - tvirtina jo šeimininkė, jau turėjusi namuose vokiečių aviganį.
Raudonplaukis šuo juodu apavu
Mano namuose visada gyveno šunys. Be to, su Marko kartu draugiškai gyvena katinas ir katė. Juos visus mes laikome mažesniais savo draugais ir į draugišką elgesį su jais gyvūnai visada atsako tuo pačiu.
Esu tikra, kad nėra piktų šunų - gyvūną agresyvų padaro jo šeimininkas, - įsitikinusi Rasa Inokaitienė, Kauno Lion klubo narė, garsėjanti tolerancija ir labdaringa veikla. Apie tai byloja 2005 metais jai įteikta Gerumo plyta, o šiemet pelnytas Metų filantropės vardas.
Marko pasaulio čempiono titulą pelnė ne vien už savo gerą būdą, bet ir už tai, kad puikiai atitinka veislės standartui. Šuns šeimininkai įsitikinę, kad Marko pajėgus dar kartą tapti pasaulio čempionu.
Tad jo laukia dar ne viena kelionė automobiliu į užsienio šalis ir pasirodymai tarptautiniuose ringuose. Beje, Marko sveikata rūpinasi veterinarijos gydytojas Gintaras Zamokas, neseniai susiuvęs šuns pėdos pagalvėlę, kurią jis susipjaustė gamtoje. Tad į Presto kavinę raudonplaukis Marko buvo atvestas, apautas specialiu juodu batuku.
Naujausi komentarai