Naudą supūdo žemėje

Centralizuotai gaminant šilumos energiją yra daug galimybių panaudoti vietos kurą – šiaudus, medienos ar komunalines atliekas. Tačiau pas mus tai išnaudojama labai ribotai, nors visoje Europoje atsisakoma brangių gamtinių dujų.

Sprendimus vilkina

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigė, kad kalba apie galimybę naudoti biokurą ir atsisakyti dujų tuoj interpretuojama kaip siūlymas iš viso Lietuvai atsisakyti importuoti gamtines dujas.

"To tikrai nesiūlome. Tik norime atkreipti dėmesį, kad šilumai gaminti turime daug vietos kuro, tad kam brangiai pirkti dujas. Europoje jau seniai išrastos technologijos, leidžiančios deginti ne tik medienos ar šiaudų ruošinius, bet ir įvairų dumblą, šiukšles. Užuot pasigaminę šilumos, mes atliekas verčiame į sąvartynus, supūdome, netgi teršdami aplinką", – sakė V.Stasiūnas.

Jo teigimu, vienintelis klausimas: kur ir kaip sumontuoti įrenginius, leisiančius deginti atliekas. Pačių įrenginių išradinėti nereikia, užtenka pasitelkti jau išbandytas technologijas. V.Stasiūnas teigė pastebėjęs, kad politikai tarsi ir pritaria, jog vertėtų išnaudoti vietos kurą, tačiau sprendimų nepriima.

Lietuvoje centralizuoto šildymo katilinėse per metus sukūrenama apie milijoną tonų kuro. Iš jų 80 proc. sudaro gamtinės dujos, 18 proc. – vietos biokuras, 2 proc. kitas alternatyvus kuras.

"Galimas atvirkštinis variantas – 80 proc. galime pasitelkti vietos kuro, o tik nedidelę dalį importuoti. Švedai jau pasiekė šį rodiklį, galimybių turime ir mes", – sakė V.Stasiūnas.

Postūmio nematyti

Sostinėje pradėjus kalbėti apie galimybę statyti buitinių atliekų deginimo gamyklą, kurioje būtų gaminama šilumos ir elektros energija, kilo didžiulis nepasitenkinimas.

Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos generalinis direktorius Raimondas Petreikis sakė, kad labiau vadovaujamasi emocijomis, nepaisoma nei ekonominės, nei socialinės naudos.

"Pas mus priimta viskam prieštarauti, dėl to niekas ir nejuda į priekį. Jeigu veiktų tokios gamyklos, tiek sostinėje, tiek kituose didžiuosiuose miestuose būtų galima pagaminti apie 20 proc. visos reikiamos šilumos energijos ir apie 5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos", – pasakojo R.Petreikis.

Iš milijono tonų atliekų galima pagaminti 200 tūkst. tonų naftos ekvivalento kuro. Tačiau tai padaryti būtų galima tik tada, kai politikai parodytų valią ir iš tiesų norėtų didesnės energetinės nepriklausomybės.

Kauno technologijos universitetas (KTU) pagal Aplinkos ministerijos užsakymą prieš kurį laiką atliko pirminę galimybių studiją. Konstatuota, kad nedeginamos komunalinės atliekos pūva sąvartynuose ir teršia aplinką, be to, išsiskiria į atmosferą šiltnamio efektą keliančias metano dujas ir ypač nuodingus dioksinus. Tai galima pajusti važiuojant magistrale Vilnius–Kaunas ties Kariotiškių sąvartynu. Šiuos procesus kontroliuoti ir kenksmingas medžiagas surinkti bei utilizuoti sudėtinga.

Atliekų degimo procesas valdomas, o nesudegę teršalai neutralizuojami ir surenkami dūmų valymo filtruose. Komunalinės atliekos deginamos aukštoje temperatūroje, todėl nemalonūs kvapai termiškai suskaldomi ir į aplinką nepatenka. Šlakas gali būti naudojamas tiesiant kelius.

Siekiant sumažinti komunalinių atliekų poveikį aplinkai, buvo priimta nauja ES direktyva dėl atliekų deginimo, kuri nustatė labai griežtas išmetamų teršalų normas. Naujai statomose gamyklose apie 70 proc. visos įrangos sudaro įvairūs valymo įrenginiai ir filtrai, skirti neutralizuoti deginant susidarantiems kenksmingiems produktams.

KTU specialistų nuomone, komunalinių atliekų deginimo gamykla padėtų spręsti sostinės gyventojams aktualią problemą. Joje būtų galima deginti nuotekų valymo dumblą – sumažinti dvoką, sklindantį iš "Vilniaus vandenų" nuotekų dumblo aikštelių.

Gamyklų Europoje daugėja

Sostinės politikai, nesigilinantys, kokią ekonominę ir socialinę naudą galėtų duoti alternatyvus atliekų tvarkymo būdas, kalba, kad Europoje atliekų deginimo gamyklų mažėja.

Europos komunalinių atliekų deginimo gamyklų konfederacijos duomenimis, šiuo metu daugiausia komunalinių atliekų deginimo gamyklų veikia Prancūzijoje – net 128. Švedija dabar turi 29 komunalinių atliekų deginimo fabrikus ir šiuo metu stato dar 6. Ispanijoje veikia 8 tokie fabrikai, statomi dar 2.

Vokietija, turinti 67 atliekoms deginti skirtas gamyklas, planuoja statyti 6 naujus tokius fabrikus. Italijoje stovi 47 gamyklos, ketinama statyti dar 4.