Nedideles pajamas gaunantys gyventojai pirkdami būstą gali prašyti valstybės paramos ir sutaupyti iki 24 tūkst. litų
Valstybės remiamų būsto kreditų subsidijoms Kauno miestui pernai skirta 22,6 mln. litų, šiemet 27,38 mln. litų. Ši suma padidėjo ne atsitiktinai. Praėjusiais metais kauniečiai išnaudojo visus subsidijoms skirtus pinigus, tad buvo prašoma skirti papildomai.
Lengvatinius kreditus paprastai ima jaunos šeimos, kurių sutuoktinai ne vyresni nei 35 metų ir gauna nedideles pajamas. Pavyzdžiui, dviejų asmenų šeimos metinės grynosios pajamos negali viršyti 35 tūkst. litų.
Palyginti su praėjusiais metais, šiemet kreditų limitai kiek padidėjo. Pernai dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios pajamos negalėjo būti didesnės nei 32 tūkst. litų. Vienas asmuo praėjusiais metais negalėjo per metus uždirbti daugiau nei 20 tūkst. litų, šiemet metinės grynosios pajamos negali būti didesnės nei 25 tūkst. litų.
Nors būstų kainos nesiliovė augti, maksimalūs lengvatinių kreditų dydžiai nepadidėjo. Tiek pernai, tiek šiemet asmuo be šeimos gali gauti ne didesnį kaip 120 tūkst. litų dydžio lengvatinį kreditą. Dviejų ir daugiau asmenų šeimai valstybės remiamas kreditas negali viršyti 240 tūkst. litų. Kadangi Kaune už tokias sumas įpirkti geresnės kokybės butą vargu ar įmanoma, gaunantieji kiek didesnes pajamas papildomai ima komercinį kreditą.
Šeimoms, auginančios tris ar daugiau vaikų, taip pat jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų bei šeimoms, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, valstybė padengia 10 procentų suteikto kredito sumos. Taigi maksimalus subsidijos dydis gali būti 24 tūkst. litų.
Savivaldybė viso labo priima reikalingus dokumentus, įrodančius teisę į lengvatą ir išduoda pažymą apie teisę gauti valstybės remiamą kreditą bei subsidiją. Toliau gyventojams tenka derėtis su bankais. Lengvatinius kreditus šiais metais teikia konkurso būdu atrinkti trys bankai. DnB Nord subsidijoms galės paskirstyti 12,36 mln. litų, SEB Vilniaus bankas 11 mln. litų, Parex bankas 4,02 mln. litų.
Pernai Kauno miesto savivaldybė išdavė 184 pažymas apie teisę gauti valstybės remiamą kreditą ir subsidiją, tačiau realiai parama pasinaudojo tik 126 asmenys. Norintieji pasinaudoti valstybės parama būstui įsigyti ar jį remontuoti, turi tai padaryti tais pačiais metais, kuriais gavo pažymą. Jei iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos jie nespėja to padaryti, lengvatinio kredito gavimo procedūrą turi atlikti iš naujo.
Kauno miesto savivaldybės Aprūpinimo būstu skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Aleksandravičienė teigė, kad šiemet jau išduotos 85 tokios pažymos. Kokio dydžio kreditus gauna valstybės remiami asmenys, pasak J.Aleksandravičienės, bankai duomenų nepateikia. Esą to daryti neleidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Naujausi komentarai