Klaipėdiečiai sodybas perka ne tik poilsiui
Uostamiesčio gyventojai vis dažniau pareiškia norą keltis gyventi į vienkiemius
Laikai, kai sodybą netoli uostamiesčio buvo galima įsigyti už keliolika ar keliasdešimt tūkstančių litų, nugrimzdo į gilią užmarštį.
Nekilnojamojo turto brangimo banga iš didmiesčio neišvengiamai persimetė ir į periferiją – niekuo neišsiskiriantis namelis su žemės ruožu Klaipėdos rajone dabar kainuoja ne mažiau kaip 100 tūkst. litų.
Geidžia grožio ir ramybės
„Anksčiau tų sodybų niekas nevertino, jų buvo kiek nori, o dabar kažką susirasti ir ypač geresnėje vietoje –
labai sunku“, – komentavo nekilnojamojo turto agentūros „Gijoneda“ direktorius Edmundas Jankus.
„Šiuo metu neturime ką pasiūlyti. Senųjų sodybų pasiūla nekokia – kai senas žmogus miršta, į savo vietą palieka jauną, kuris ten toliau ir tvarkosi“, – antrino ir agentūros „Ober-Haus“ vadybininkė Birutė Kazlauskienė.
Pasak E.Jankaus, sodybos ieškantys pirkėjai paprastai vadovaujasi tais pačiais kriterijais.
Didžioji dalis klientų pageidauja, kad ji būtų nutolusi ne daugiau kaip 30 km nuo miesto.
Kitas itin svarbus veiksnys – patrauklus gamtovaizdis: sodybos trokštama šalia vandens telkinio ar miško pakraštyje. Taip pat mėgstami vienkiemiai.
Šiuos reikalavimus atitinkančią sodybą būtų galima įsigyti ne pigiau nei už 250 tūkst. litų.
„Ober-Haus“ atstovė teigė, jog per pastaruosius metus šalia uostamiesčio stūksančių sodybų kainos šoktelėjo mažiausiai triskart.
„Dabar už keliasdešimt tūkstančių net apgriuvusios sodybėlės neįpirksi. Jau ir atokiau nuo Klaipėdos – aplink Rietavą, Veiviržėnus – nedidelis namas kainuoja per 100 tūkst. litų“, – tikino nekilnojamojo turto pardavėja.
Bulvių sodinti neketina
„Klaipėdos“ pašnekovė nebuvo linkusi prognozuoti, jog dėl šiandienių aplinkybių ims populiarėti atokiau nuo miesto esantys vienkiemiai.
„Už sodybą šalia kelių tvenkinių Skuodo rajone jau prašoma 170 tūkst. litų. Žinoma, negalima
sakyti, jog toks turtas už tokią kainą sulaukė didelio susidomėjimo“, – aiškino B.Kazlauskienė.
Nekilnojamojo turto agentės žiniomis, sodybos dažniau perkamos ne poilsio reikmėms, o nuolat gyventi ar kaimo turizmui vystyti.
Kadangi sodybų pasiūla maža, pirkėjams tenka arba kantriai ieškoti, laukti, kol atsiras tinkamas variantas, arba pirkti žemės gana gražioje vietoje ir kurtis patiems.
Ypač populiari išeitis – įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą ir registruotis ūkininku.
„Tai daugeliui tampa alternatyva. Žmonės perka po du tris hektarus žemės. Ką jie daro su tais žemės ūkio paskirties sklypais? Bulvių tikrai nesodina. Gauna ūkininko pažymėjimą ir pasistato tokį namą, kokio nori“, – tvirtino B.Kazlauskienė.
Atstumas nebebaugina
Prieš keletą metų netoli Klaipėdos sodybas įsigiję klaipėdiečiai dabar gali džiaugtis laiku spėję įšokti į kainų augimo traukinį.
Tarp tokių – ir televizijos laidos „TV pagalba“ narys Jonas Stanevičius. Vyras neslėpė, jog daugiau nei prieš trejetą metų Skuodo rajone įsigytas vienkiemis – puiki investicija.
Šalia upelio stūksanti sena sodyba su dešimt hektarų žemės ir dviem hektarais miško J.Stanevi-čiui tuomet atsiėjo 30 tūkst. litų.
„Aš šios sodybos neparduodu ir nežinau, kiek iš tikrųjų paaugo jos kaina. Tačiau vien žemė be miško dabar kainuotų daugiau nei 50 tūkst. litų“, – aiškino dienraščio pašnekovas.
Televizijos laidos narys prisiminė, jog jo sprendimą įsigyti vienkiemį, esantį 55 km nuo Klaipėdos, tąsyk ne vienas vertino skeptiškai. J.Stanevičiaus teigimu, dabar toks atstumas sodybų besidairančių klaipėdiečių nebegąsdina.
„Ruože tarp Klaipėdos ir Skuodo parduodamų sodybų, net ir visiškai senų, apleistų, ko gero, nebeliko. Norinčiųjų pirkti – daug, o parduodančiųjų nėra. Natūralu, kad kainos kyla“, – komentavo gelbėtojas.
Jis pastebėjo, kad paklausą turi tik vienkiemiai arba sodybos gyvenvietės pakraštyje. Žinoma, geras privažiavimas taip pat labai svarbu. Dabar daugelis žmonių vienkiemių dairosi ne tik šalia Skuodo, bet ir prie Telšių, Rietavo. Prie Pagėgių sodybos kiek pigesnės, bet pirkėjus atbaido čia išaugęs nusikalstamumas.
Gali įsisukti gaisras
„TV pagalbos“ nario manymu, senų sodybų vertę kelia ir tai, jog jų pirkėjai nesusiduria su tokiais rūpesčiais ir išlaidomis, kaip tie, kurie perka žemės ūkio paskirties sklypą be trobesių ir imasi statyti.
„Pirkdamas sodybą žmogus iš karto įsigyja ir pastatų dokumentus, projektus. Jis gali renovuoti pastatą, nereikia mokėti architektams, mindžioti įvairių institucijų slenksčių, nereikia gadinti nervų aiškinantis su biurokratais. Įsivesti elektrą – be galo brangu, o senose sodybose ji jau yra. Taip pat vienas svarbiausių dalykų – geriamas vanduo. Išsikasti gerą šulinį, kokiu sugebėdavo pasirūpinti senoliai, sunku, o gręžinys su visais leidimais gali kainuoti iki 20 tūkst. litų“, – vardijo J.Stanevičius.
Jo patirtis byloja, jog dažniausiai klaipėdiečiai įsigyja sodybas tam, kad jose savaitgaliais ar per atostogas galėtų pasislėpti nuo miesto triukšmo, užsiimti mėgstama veik-la ar tiesiog atsipūsti.
Tačiau atokesni vienkiemiai, kuriuose nuolatos negyvenama, gali tapti lengvu ilgapirščių grobiu ar nukentėti nuo ugnies.
J.Stanevičiaus sodybą taip pat neseniai nusiaubė gaisras. Kadangi medinių pastatų draudimo sąnaudos – didelės, apdraustas buvo tik gyvenamasis namas. Jis, laimei, ir nukentėjo mažiausiai. Kol kas ekspertai padegėjo nenustatė.
Naujausi komentarai