Ir Lietuvos pievose auga orchidėjos

Kokias orchidėjas pažįstate? Ar jūsų palangę puošia elegantiškasis falenopsis? O gal auginate gražiąją vandą, nusidriekusiomis ilgomis šaknimis? Ar žinote, kad ir Lietuvoje auga laukinės orchidėjos?

Populiariausia pasaulio gėlė

Žodis „orchidėja“ dažnam gėlių mylėtojui reiškia konkretų augalą – populiarųjį hibridinį falenopsį, kuris dėl paprasto auginimo, spalvų ir ilgo žydėjimo tapo populiariu kambariniu augalu daugelyje pasaulio šalių. Dar stropesni gėlių augintojai pasigirs auginantys ir kitų orchidėjų – liežuvių, katlėjų, cimbidžių, raibuolių ar kitokius hibridus.

Iš tikrųjų šių augalų rūšių yra sunkiai suskaičiuojama galybė. Manoma, kad gamtoje auga daugiau nei 25 tūkstančiai skirtingų rūšių, o žmogaus išvestų hibridų suskaičiuoti neįmanoma. Tai gausiausią rūšių skaičių turinti žydinčių augalų šeima, sudaranti net apie 10 proc. visų žydinčių augalų.

Lietuvoje žiemoja be lapų

Lengviau yra pasakyti, kur orchidėjos neauga, nei kur auga. Tai – Antarktida. Joje tikrai per atšiauru net ir šiems prie įvairių aplinkos sąlygos prisitaikantiems augalams. O visuose kituose žemynuose orchidėjos rado savo vietą. Kai kurios jų tapo epifitais – įsikibo šaknimis į medžių kamienus ir taip palypėjo arčiau saulės ir šviesos.

Ant medžių augančios orchidėjos nėra parazitai, taip jos tiesiog nuomojasi gyvenamąją vietą, mat tankiose džiunglėse augdamos žemėje visai negautų šviesos. Dėl to, kad auga tiesiog kabėdamos ore, kai kurios orchidėjos užsiaugino storas, kvėpuojančias šaknis, kurios, kaip ir lapai, yra žalios ir gali vykdyti fotosintezę. Tokioms orchidėjoms priklauso ir jau minėti Phalaenopsis, Vanda genčių augalai.

Europoje ir Amerikoje augančios orchidėjos susiduria su dideliais šalčiais, o Australijoje – su ilgais sausrų periodais, tad čia orchidėjos auga dar kitokiu būdu – tiesiog žemėje. Po žemės paviršiumi esantys gumbai palankiu augimo metu sudygsta ir peržydi, o nepalankiu – numeta lapus ir žiemoja pasislėpę nuo visų akių, kol vėl galės iškelti savo nuostabius žiedus.

Tokios yra ir Lietuvoje randamos orchidėjos, pavyzdžiui, kelių rūšių gegūnės arba žavios geltonos klumpaitės. Jos, kaip ir kitos lietuviškos orchidėjos, yra saugomos, įrašytos į Raudonąją knygą.

Nuo milimetrų iki metrų

Prisitaikydamos prie įvairiausių gamtinių sąlygų viso pasaulio kampeliuose, orchidėjų rūšys labai skiriasi vienos nuo kitų. Didžiausia laikoma Grammataphyllum speciosum orchidėja turi iki 3 m siekiančius pseudogumbus su į šalis išsidėsčiusiais lapais ir primena palmę. Bet ūgiu ją lenkia Selenipedium chica, kuri užauga iki 5 m.

Mažiausios pasaulyje orchidėjos titulas priklauso mažytei Selenipedium genties orchidėjai, dėl suprantamų priežasčių atrastai tik 2009 m. – jos žiedelis tesiekia 2,1 mm ir yra visai permatomas, nes jį sudaro tik vienas ląstelių sluoksnis. Šią orchidėją atradęs mokslininkas ją pastebėjo tik po kurio laiko tarp parsivežto didesnio augalo šaknų. Dar smulkesnį žiedą turi Oberonia genties orchidėjos – jis gali būti vos vieno milimetro.

Pagrindinės orchidėjų priežiūros aksiomos

Kiekvienas augintojas turi pats atrasti savo orchidėjų laistymo režimą ir juo vadovautis. Laistymo dažnumas priklauso ne tik nuo aplinkos temperatūros, vietos, kurioje ji laikoma, vazonėlio dydžio, bet dar ir nuo orchidėjos rūšies, substrato, kuriame ji pasodinta.

Orchidėjas augintojai dažniau linkę perlaistyti, nei perdžiovinti šiuos augalus, ir tai daro didesnę žalą.

Dauguma orchidėjų natūralioje aplinkoje auga prisitvirtinę prie medžių kamienų ir drėgmę gauna iš aplinkos. Tai reiškia, kad šie augalai niekada nemirksta vandenyje, todėl negalima laikyti orchidėjos nuolat šlapios.

Laistyti falenopsius reikia tik tada, kai substratas gerai pradžiūva. Vandenį reikia pilti per vazonėlio viršų ir leisti vandens pertekliui nuvarvėti. Laistyti orchidėjas geriau pirmoje dienos pusėje, kad iki vakaro gerai nuvarvėtų vandens perteklius vazonėlyje ir substratas šiek tiek pradžiūtų.

Kitas laistymo būdas – pamerkti visą vazonėlį iki viršutinio krašto į indą su vandeniu. Taip įmerktą vazonėlį palaikykite 15–20 min., išimkite, vazonėlį gerai nuvarvinkite ir pastatykite į jo įprastą vietą. Šis būdas tinka, kai orchidėjos šaknys, substratas jau įsitvirtinę vazone. Jei įmerksite neseniai persodintą augalą, substratas ir šaknys kils į viršų.

Kuo aplinkos temperatūra aukštesnė, tuo laistyti reikės dažniau. Karštomis vasaros dienomis arba žiemą, kai patalpos šildomos, aplinkos oras pasidaro labai sausas. Reikia keletą kartų per dieną apipurkšti orchidėjas ir drėkinti patalpų orą.

Vanduo, kuriuo laistote orchidėjas, turėtų būti kambario temperatūros ar keliais laipsniais šiltesnis. Jei vanduo bus šaltas, orchidėjos šaknys, pumpurai, gali patirti šoką, dėl kurio gali sulėtėti jos augimas.

Po laistymo ar purškimo labai svarbu, kad tarp orchidėjų lapų neliktų vandens, jo perteklių galite pašalinti popierine servetėle.

Orchidėjoms reikėtų parinkti vazonėlį, kurio dugne (ir šonuose) yra daug skylių, per kurias lengvai iš vazonėlio nubėga vandens perteklius, o persodinant šį augalą į vazonėlio dugną rekomenduojama 1–2 cm sluoksniu įberti keramzito, kuris pagerintų oro cirkuliaciją apie šaknis.

Orchidėjas galima auginti ne tik plastikiniuose, bet ir moliniuose vazonuose. Moliniai vazonai neturėtų būti glazūruoti nei iš išorės, nei iš vidaus, nes glazūra nepraleidžia oro. Moliniuose vazonuose orchidėjos pradžiūsta greičiau, todėl ne visoms orchidėjų rūšims jie tinka.

Pradedančiajam augintojui, įsigijusiam Phalaenopsis orchidėją permatomame vazonėlyje, lengva stebėti, kaip keičiasi jos šaknų spalva ir pagal tai orientuotis, kada augalą laistyti. Kol vazonėlyje šaknys drėgnos, t. y. žalios spalvos, tol orchidėjos nerekomenduojama lieti.

Išvykstant atostogų orchidėjas galima palikti ant drėgno kilimėlio, kurio galas įmerktas į vandenį. Taip pat galima patalpoje pastatyti indus su vandeniu, kad oras būtų drėgnesnis. Išvykstant ilgesniam laikui, geriau orchidėjas atitraukti šiek tiek nuo lango.