Į kai­mo so­dy­bą prieš ket­ve­rius me­tus at­si­kraus­tęs in­das Ra­dian­tas Did­la su žmo­na Dia­na pir­miau­sia pa­si­rū­pi­no at­ža­lo­mis - kie­me pri­dy­go sa­va­dar­bių sū­puok­lių ir ki­tų žai­di­mų įren­gi­nių.

De­biu­tas pa­vy­ko

Su­si­tuo­kę Dia­na ir Ra­dian­tas ke­le­rius me­tus gy­ve­no In­di­jo­je, bet vė­liau nu­spren­dė per­si­kel­ti į žmo­nos gim­tą­jį kraš­tą. 2003 m. po­ra dar su­spė­jo ne­bran­giai įsi­gy­ti so­dy­bą Prie­nų ra­jo­ne, ne­to­li Aš­min­tos gy­ven­vie­tės. Įsi­kė­lę į 150 me­tų se­nu­mo na­mus, nau­ja­ku­riai at­ra­do tik­rą gė­ry­bių lo­by­ną, te­rei­kė­jo su­ma­niai jį pa­nau­do­ti.

Šei­mos gal­va nie­ka­da ne­bu­vo ra­ga­vęs dai­li­dės moks­lų, sa­vo pro­fe­si­ja jis lai­ko Bib­li­jos mo­ky­mą. Ta­čiau ban­dy­mai su­meist­rau­ti įren­gi­nių žai­di­mams su­lau­kė ne tik sū­naus ir duk­ters liaup­sių. Kiek­vie­nas čia pa­si­sve­čia­vęs ma­žy­lis ne­be­no­ri vyk­ti na­mo.

Vi­si kie­me esan­tys įren­gi­niai pa­ga­min­ti iš se­nų len­tų, vie­lų, vamz­džių. Reikėjo pirk­ti tik da­žus, varž­tus, gran­di­nes, ra­tu­kus ir ki­tas smul­kias de­ta­les. Ra­dian­tas ge­rai pri­si­me­na kiek­vie­no įren­gi­nio kai­ną.

„Pir­kau tik gran­di­nę, tai­gi šios sū­puok­lės man at­siė­jo 15 li­tų", - šyp­so­jo­si ang­liš­kai bend­rau­jan­tis in­das, į kal­bą įpi­nan­tis vie­ną ki­tą lie­tu­viš­ką žo­dį bei fra­zę. Vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad ana­lo­giš­kų įren­gi­nių par­duo­tu­vė­je neį­pirk­tų.

Tik­ri­na sve­čių taik­lu­mą

Pir­miau­sia in­das šei­mą nu­džiu­gi­no su­meist­ra­vęs sū­puok­les-suo­liu­ką. Sė­di­mo­ji da­lis pa­ga­min­ta iš bu­vu­sios per­tva­ri­nės na­mo sie­nos, ku­rią nu­spręs­ta iš­griau­ti.

Šis įren­gi­nys tin­ka ne tik su­ptis. Ant vir­šu­ti­nio sū­puok­lių vamz­džio ne dėl gro­žio pri­tai­sy­ti spal­vo­ti žie­dai - tai bu­vu­sios se­no­sios kros­nies ge­le­ži­niai lan­kai­niai. Kiek­vie­nas at­vy­kęs sve­čias pra­šo­mas iš­mė­gin­ti taik­lu­mą - įmes­ti ka­muo­liu­ką į vi­sus žie­dus. Iš pir­mo kar­to pa­tai­ky­ti į vi­sus dar nė vie­nam ne­pa­si­se­kė.

Vė­liau šei­ma įsi­gi­jo ha­ma­ką ir il­gai svars­tė, kur jį pa­ka­bin­ti. Dia­nai no­rė­jo­si, kad pri­gul­ti bū­tų ga­li­ma įvai­rio­se so­dy­bos vie­to­se. Vy­ras, kiek pa­su­kęs gal­vą su­meist­ra­vo me­di­nį ha­ma­ko lai­kik­lį iš sta­ty­bi­nių at­lie­kų. „Pa­pil­do­mai kai­na­vo tik ke­lios gran­di­nės", - de­monst­ra­vo meist­ras.

Kie­mas pil­nė­ja

Šei­mi­nin­kas vis no­rė­davo su­kur­ti ką nors nau­jo, juo­lab kad vai­kai, ne­spė­ję pa­si­džiaug­ti nau­jie­na, klaus­da­vo: „Kas to­liau?" Taip kie­me at­si­ra­do be­ždžio­nių til­tas, pa­ga­min­tas iš se­nos tvo­ros len­tų. Da­bar tai ypač mėgs­ta­ma ke­tur­me­tės Sup­rios pa­si­vaikš­čio­ji­mų vie­ta.

Še­šia­me­čiui Splen­di­dui, kaip ir jo drau­gams, ne­pa­bos­ta va­ži­nė­tis kė­du­te, pa­ka­bin­ta ant ly­no. Ta­čiau šiuo žai­di­mu lei­džia­ma mė­gau­tis tik pri­žiū­rint suau­gu­sie­siems.

Pri­sės­ti kvie­čia vai­kiš­kas pie­tų sta­las iš nu­da­žy­tų rąs­ti­ga­lių, vie­to­je mankš­tos - kars­ty­mo­si sie­ne­lė, pa­ga­min­ta iš se­nų lai­dų ir plas­ti­ki­nių šilt­na­mio vamz­džių. Tra­di­ci­nės sver­ti­nės sū­puok­lės pri­tai­ky­tos ir di­de­liems, ir ma­žiems, jos ga­li bū­ti tvir­ti­na­mos skir­tin­ga­me aukš­ty­je. Tai pa­ties Ra­dian­to iš­ra­di­mas. Šios va­sa­ros įrenginys - dvi­vie­tė ka­ru­se­lė. Pa­sak au­to­riaus, te­rei­kė­jo nusipirk­ti ra­tu­kus, ant ku­rių įren­gi­nys su­ka­si į bet ku­rią pu­sę.

Vi­si ant že­mės sta­to­mi žai­di­mų įren­gi­mai mo­bi­lūs, juos ne­sun­ku per­kel­ti į ki­tą vie­tą.
Meist­ro ran­kų lau­kia ir se­no­ji tro­ba. „Na­mas ga­li ir pa­lauk­ti, o vai­kai au­ga grei­tai, ne­tru­kus sū­puok­lių jiems ne­be­rei­kės", - ar­gu­men­ta­vo šei­mi­nin­kai.