Gražiausia sodyba įpareigoja nesnausti
Mainais už gaivų pušyno orą šeima mielai lieja prakaitą tvarkydama kiemą
Graži sodyba – ne tik džiaugsmas. Medikas Kęstutis Mazurkevičius su žmona Narute ir dukterimis Vilte bei Narute jau spėjo įsitikinti, kad norint džiaugtis nepriekaištinga aplinka, reikia namažai prakaito išlieti.
Vanduo – lyg nudažytas
„Atvažiuojantieji į svečius mato rezultatą. Tačiau jie nė neįsivaizduoja, kiek darbo reikia įdėti, kad toks rezultatas būtų pasiektas“, – šypsosi sodybos šeimininkas.
Mazurkevičių namą supa 23 arų kiemas, kurį šeimininkai kūrė be kraštovaizdžio specialistų pagalbos ir prižiūri jį savo rankomis. Kone kasdien tenka šluoti nubyrėjusius spyglius. Imdamos pavyzdį iš mamos, su šluota jau darbuojasi ir pustrečių bei ketverių metukų dukterys. Jei pritrūksta laiko, veją kartą per savaitę šienauja samdytas darbuotojas.
Darbo kieme padaugėja pavasarį, kai trinkeles ir patį namą padengia geltonos dulkės nuo pušų žiedų. Dirbtinio baseino vanduo tada būna geltonas, lyg nudažytas. Vandenį nuolat teršia ir pušų spygliai. Paėmęs žarną, Kęstutis stipria vandens srove plauna ne tik takelį, bet ir namo fasadą, langus, palanges.
Idėjų nepritrūksta
Tai dar ne visa duoklė pušims. Norint turėti vešlią veją, teko nukasti viršutinį smėlio sluoksnį. Kad nenukentėtų medžiai, tai buvo daroma nenaudojant technikos, darbas atliktas rankomis. Paskui visas kiemas buvo užpiltas juodžemiu, jo prireikė 50 sunkvežimių.
Sodyboje auga apie 200 spyg-liuočių augalų. Nors namų aplinka, rodos, jau išpuoselėta, šeimininkų galvos vis dar prikimštos idėjų, kaip ką pakeisti. Šeima ne tik vis ieško kokio nors naujo spygliuočio, bet ir persodina senuosius.
Šeimininkų teigimu, kur kas daugiau priežiūros reikalauja ne augalai, o veja. Tenka nuolat kovoti su samanomis ir piktžolėmis. Narutė ir Kęstutis džiaugiasi, kad bent nereikia patiems laistyti – laistymo sistema išvedžiota po velėna. Ją įjungus pro kyšančius antgalius pradeda trykšti fontanai.
Sutaupė keliskart
Beje, poilsio zoną Mazurkevičiai sutvarkė dar prieš tai, kai pradėjo statyti namą. Iki atsikraustant į Kulautuvą, šeima gyveno blokiniame daugiabučiame name. Apsigyvenę pušyne, naujakuriai glaudėsi tarpukariu statytame nedideliame vasarnamyje, kurį Kęstutis paveldėjo iš savo tėvo.
Meilė gamtai Kęstučiui įsiskiepijo dar vaikystėje, nes iki devynerių metų jis gyveno sodyboje ant ežero kranto. Kūrybos gyslelę turintys abu sutuoktiniai dizainerių paslaugų atsisakė tiek kurdami namo interjerą, tiek apželdindami kiemą. Pagaliu ant smėlio braižė linijas, kur drieksis takelis, kur sodins augalus.
Daugelį darbų darydami savo rankomis, į namo aplinką Mazurkevičiai investavo daugiau kaip 100 tūkst. litų. Jei būtų samdę darbininkus, dabartinėmis kainomis, ko gero, kainuotų keliskart daugiau.
„Landšafto specialistų paslaugos taip brangiai kainuoja, kad mums netgi buvo kilusi mintis mesti darbą ir verstis apželdinimu“, – juokavo Kęstutis.
Naujausi komentarai