Kauno centre neseniai pastatyto gyvenamojo ir komercinio komplekso Bokštas aštuntame aukšte 70 kv. metrų butą įsigijęs 28 metų verslininkas Andrius pirkiniu susigundė vien dėl panoramos. Žvilgsnis pro langus aprėpia Prisikėlimo bažnyčią, Laisvės alėją, Nemuno salą. Prabangų, ir ne kokį kitokį interjerą, šeimininkas įsivaizdavo savo naujajame būste.
Būstas ne vaikams
Architektas Rokas Kondratavičius Andriui pasiūlė ne tokią prabangą, kokią įsivaizduoja daugelis, be paauksuotų rankenėlių. Interjere, kaip sako pats autorius, vyrauja rafinuotas paprastumas, sukurtas iš stilingų, garsių dizainerių kūrinių.
Didelė erdvė su stiklo sienomis, perskirta vos dviem kolonomis, R.Kondratavičiui priminė butus amerikietiškuose dangoraižiuose. Galbūt todėl bandyta kurti praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio stilingą amerikietišką interjerą.
Tai viengungiškas, pasitempusio žmogaus būstas. Čia būtų ne vieta auginti vaikus. Stengtasi, kad grįžus po darbo akys pailsėtų, nedirgintų netvarka ar mintis, kur ką būtų galima dar patobulinti. Dėl to pasirinktas monumentalus, puošnus, bet neperkrautas stilius, komentavo jaunas architektas.
R.Kondratavičius interjere pasiūlė lietuvių ne itin mėgstamą pilkos spalvos gamą. Autoriaus nuomone, taip puikiai atsiveria detalės. Akinamai balti minkšti odiniai baldai ne tik atspindi šviesą, bet ir sukuria prabangos pojūtį.
Koloną aptraukė oda
Būsto šeimininkas, dirbantis statybos medžiagų srityje, pirmenybę teikė natūralumui, stengėsi, kad būtų kuo mažiau sintetikos. Grindys tamsintos, šukuoto ąžuolo parketlentės, kilimas vilnonis, langai iš aliuminio profilio, baldai natūralios odos, žurnalinis staliukas stiklinis.
Sienų apdailai naudota nemažai tapetų, tačiau neįprastų. Pavyzdžiui, prie praėjimų sieną dengia pašiaušti, į verstą odą panašūs ir trinčiai atsparūs tapetai.
Užsakytų interjero detalių teko laukti ne vieną mėnesį, mat nemažai daiktų keliavo iš Italijos. Įsirengti tai truko bemaž penkis mėnesius vilkino ir nekokybiškas statybininkų darbas. Sienų apdaila buvo perdaroma tris, lubos dar daugiau kartų.
Pasukti galvą privertė apvalios laikančiosios kolonos. Vieną jų pavyko visiškai paslėpti. Antra, stovinti lango fone, pareikalavo daugiau išmonės.
Gal ne dažyti, o aptraukti kokiais nors tapetais? Tada prisiminiau, kad mačiau parduodamas gyvatės odas, juodos spalvos gyvatės oda aptrauktos kolonos istoriją pasakojo architektas.
Galvota ir apie krokodilo odą, tačiau ši būtų kainavusi brangiau, ir toks dekoras būtų nesubtilus, pernelyg rėžtų akį.
Iš toli žiūrėdamas į juodą koloną nė nesuprasi, kad tai oda. Tik priėjus arti matomas jos iškilus raštas, komentavo R.Kondratavičius. Ties miegamojo zona stovinčios kolonos oda ypač sužvilga į jos pusę atsisuks saulei.
Susikalba su avantiūristais
Architekto užduotis susikalbėti su užsakovu. Man tai pavyksta nedažnai, todėl kuriu ne daugiau kaip penkių būstų interjerą per metus. Imuosi tik tų darbų, kurie yra išmąstyti, į kuriuos įdėta širdies. Ir užsakovas turi būti tuo suinteresuotas, jis turi nebijoti priimti avantiūristinių sprendimų, kalbėjo architektas.
R.Kondratavičiaus nuomone, didžioji dalis Lietuvos dizainerių, architektų veikiau gali vadintis dekoratoriais, nes jie viso labo vykdo užsakovų pageidavimus. Architektas, kaip teigė pašnekovas, duoda žmogui tai, apie ką jis nė nepagalvoja. Aš stengiuosi lygiuotis į pasaulinius pavyzdžius, pridūrė architektas.
Naujausi komentarai