Būsto trūkumus kūrėja panaudojo kaip privalumus

Interjeras su charakteriu. Taip klaipėdietė dizainerė Neringa Bumblienė galėtų įvardyti tris mėnesius trukusio kūrybinio proceso rezultatą.

Praeities nubraukti nenorėjo

Bemaž prieš dvidešimt metų uostamiesčio pakraštyje, Rimkuose, iškilęs namas kūrėjai diktavo savas taisykles. Tačiau jų paisyti dizainerei nebuvo sudėtinga.

N.Bumblienė tikino, jog rekonstruojant jaunai šeimai priklausantį 70 kv. m ploto būstą tarsi savaime siekta išlaikyti dalį autentiškų detalių.

"Nepabijojau palikti nei arkų, nei senųjų durų. Juk ta praeitis vertinga, įdomi. Iš pradžių užsakovai nelabai suprato mano ketinimus, tačiau išvydę galutinį rezultatą, neliko nusivylę", – šypsojosi pašnekovė.

Pasak Neringos, pagal darbo pobūdį namo rekonstrukcija mažai kuo skyrėsi nuo patirties įrengiant naują statinį.

"Tik tiek, kad vos įžengusi į šį būstą, bemat pajutau jo savitą charakterį. Žinoma, tą praeitį buvo galima be jokių sentimentų nubraukti, užmiršti ir viską pakeisti iš esmės. Tačiau man to nesinorėjo", – pasakojo N.Bumblienė.

Tarsi šokių salėje

Interjero dizainerė klientus nuramino ir dėl nelygių sienų, šį palikimą įvertinusi veikiau kaip privalumą, o ne kaip trūkumą.

"Kaip tik pasiūliau jų nelyginti, neblizginti – lai ir išlieka toks "nesušukuotas" vaizdas. Naujos statybos būstai praranda savo charakterį, jie tokie tobuli. Čia iš esmės kitoks variantas – smagu matyti tuos kontrastus, viskas čia turi savo istoriją", – aiškino kūrėja.

Tiesa, Neringa atskleidė, jog buvo griebtasi ir tam tikrų technologinių gudrybių. Kad defektai itin nekristų į akis, nuo lubų iki sienos dažo ar tapetų buvo paliktas 5 cm tarpas – taip nelygumai optiškai tarsi išsilygina.

Kur buvo įmanoma, name išlaikyta ir buvusi grindų danga – pirmajame aukšte restauruotas parketas, o miegamajame – natūralaus medžio mozaika.

Pastarojoje erdvėje išliko ir senieji baldai, šviestuvas, autentiški langai mediniais rėmais.

"Miegamojo grindis nulakavome taip blizgiai, kad jos atrodo tarsi šokių salėje – mano akimis, labai žavus vaizdas, derantis prie bendro gintarinio atspalvio kolorito. Kaip akcentas kambaryje sužaidė faktūriniai, reljefinio paviršiaus sienų apmušalai", – pasakojo N.Bumblienė.

Paliktų ir senąsias kėdes

Pasak Neringos, bene vienintelis užsakovų pageidavimas, pateiktas kūrėjai, – kad namuose būtų šviesu. Preliminariai buvo sutarta, jog interjere nebus vengiama ir aktyvių spalvų.

"Man labai patiko name suprojektuoti dideli arkiniai langai, pro kuriuos gali įsiskverbti daug šviesos. Tad norėjosi sukurti tokį mielą, šiltą ir šviesų pajūrio namelį su daug spalvų", – prisiminė Neringa.

Vis dėlto pirmojo aukšto erdvei dizainerės pasiūlyti intensyvūs alyviniai ir samanų tonai būsto šeimininkams pasirodė kiek per drąsūs.

"Dėl tokios paletės užsakovai abejojo, tačiau tik iki to laiko, kol išvydo realų vaizdą. Ir išties šioji alyvinės bei žalios dermė puikiai susižaidė, atrodo gaiviai ir nenuobodžiai. Apskritai klientus retai pavyksta įtikinti panaudoti spalvas, žmonės kažkodėl labai įsikibę tų rudų, gelsvų ar kreminių tonų. Betgi nėra ten gyvybės", – šypsojosi kūrėja.

N.Bumblienė tik apgailestavo, jog prie naujo valgomojo stalo senosios kėdės prisiglaudė laikinai.

"Man jos kaip tik čia buvusios – švelnios faktūros žalias veliūro gobelenas puikiai dera prie spalvinės erdvės paletės, o ir pačios ne vienus metus tarnavusios kėdės atrodo žavingai, išskirtinai. Gaila, šeimininkai jas ketina po kurio laiko pakeisti – jos, matyt, patinka tik man", – juokėsi pašnekovė.