Lietuvis degdamas nubėgo dešimtis metrų: štai ką teko išgyventi

Apie pavojingą iššūkį, pasiruošimą jam ir ateities planus vyras plačiau papasakojo LNK.LT.

– Nuo pasiekimo jau praėjo kelios dienos, tad prisiminkime tą akimirką. Koks jausmas apima žmogų, kai tave padega, kelio atgal nebėra ir tiesiog reikia bėgti?

– Nuo tos vietos, kur padega, iki tos vietos, kur laukia ugniagesiai gelbėtojai, mane skyrė tie patys 65 metrai. Aš neturėjau kitos galimybės, tik iki ten nubėgti, skaudės ar neskaudės. Turėjau pasiekti finišą.

– Per kiek laiko nubėgote minėtus 65 metrus?

– Medžiagą siųsime Lietuvos rekordų registravimo tarnybai. Panašu, kad apie trisdešimt kelias sekundes teko degti. Ką galiu pasakyti – su motociklu važiuoti kažkuria prasme net lengviau nei bėgti degant.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Balandį taip pat buvo įspūdingas iššūkis – degdamas važiavote motociklu, stovėdamas be rankų. Kuris iššūkis buvo fiziškai sudėtingesnis?

– Tuomet teko stovėti ir laikyti pusiausvyrą. Vėjas, blogos sąlygos, sniegas aplinkui, bet tai buvo, sakykime, toks greičio mažinimo kalnelis. Bėgant šįkart buvo nenumatyta aplinkybė – žmonės labai smarkiai išmalė viską man po kojomis. Bėgau slydinėdamas per pliurzę. Dar nuo kalniuko turėjau nubėgti, nes mane taip teatrališkai padegė lauže, tad, ištrūkęs iš Giltinės rankų, pabėgau. Be to, kalbant apie pavasarinį įvykį, jau net dokumentinis filmas yra sukurtas, kurį neužilgo publikuosime.

– Ugnis yra neprognozuojama stichija. Kaip vyksta pasiruošimas tokiems rekordams – tiek degant važiuoti motociklu be rankų, tiek bėgti?

– Mes tokiame vienkiemyje su kaimynais gyvename, tad jie stebi kartais mūsų kiemą ir pamato įdomių vaizdų. Matyt, jau žino, kad ten įvairūs testavimai vyksta ir panašiai. Iš tikrųjų viskas labai paprasta, nuo pačių smulkiausių dalykų – kaip save apsaugoti. Viskas didinama, kaitinama ir galiausiai pasiekiami tokie rezultatai.

– Kaip pavyksta išvengti karštų dūmų, nudegimų? Ar nepavyksta?

– Nepavyksta. Šiuo atveju buvau su Helovyno kauke, tad ugnis aplink tave yra ir apgaubia. Kaukėje yra tiesiog skylutės ir ugnis lenda į tas skylutes. Ne tiesiog apeina, bet įlenda. Čia tokie saviti dalykai, niuansai. Nudegimų išvengta, bet kostiumo viduje temperatūra siekia apie 90 laipsnių.

– Jūsų projektai nėra šiaip sau bėgiojimas degant, bet turi ir tam tikras socialines žinutes. Ar šįkart buvo žinutė?

– Šįkart tokios socialinės žinutės, kurią mes transliuotume, nebuvo. Sakykime, čia toks vidinis interesas buvo dar kartą priminti žmonėms, kad mes viską telefonuose turime, viskas su dirbtiniu intelektu gali būti sukurta. Tik šio Helovyno parko lankytojai galėjo tą gyvai pamatyti, visi kiti – telefonuose. Be to, dauguma tai būna sugeneruota dirbtinio intelekto.

– Kas toliau? Ar planuose dar liko kokių nors iššūkių, kurių dar nepažabojote?

– Tos idėjos dažniausiai kyla dėl to, kad mane supa tikrai įdomūs, drąsūs, ypatingi žmonės – nuo ugniagesių iki visos komandos. Tikrai tos idėjos kartais prie kavos puodelio šauna į galvą, o tuomet pradedame ieškoti, kur gi tai padaryti.