- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas pretenduoja pakeisti brangiausiai parduotu kūriniu Vilniaus aukciono istorijoje tituluojamą dailininko Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) paveikslą „Dzūkų kaimelis“ (1910)? Kaip greitai auga šiame aukcione parduotų kūrinių vertė ir koks jų likvidumas?
Atsakymus į šiuos klausimus pateiks jubiliejinis – LX Vilniaus aukcionas, vyksiantis šių metų gruodžio 6 d. Tolerancijos centre.
„Jei rudenį skaičiuojami viščiukai, tai ir mes turime ką skaičiuoti: 12 veiklos metų, 60 aukcionų, vidutiniškai po penkis kasmet. Džiugina ir tai, kad šiuos – tiek finansine, tiek kokybine prasme – neeilinius meno rinkai metus apibendrins ypatingas aukcionas. Jis, beje, atsakys ir į labai dažnai mums užduodamus klausimus apie brangiausiai parduotus lietuvių meno kūrinius bei investicijų į meną grąžą“, – sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Tradiciškai ir jubiliejinio Vilniaus aukciono kolekcija suskirstyta į aštuonias temas, o iš viso ją sudaro 165 lotai – tapybos ir grafikos kūriniai, istoriniai taikomojo meno (keramikos) darbai, skulptūros ir kitos kolekcinės lituanistinės vertybės. Paruoštos ir dvi itin intriguojančios „In focus“ rubrikos, kuriose pristatomi subtilūs grafiko Mariaus Liugailos (1953–2013) kūriniai ir keramiko Valdemaro Manomaičio (1912–2000) mažatiražiai ir vienetiniai darbai bei itin retai pasitaikantys eskizų albumai.
Tiesa, ryškiausiai šviečianti šio aukciono žvaigždė – A. Žmuidzinavičiaus drobė „Saulėje“ (1917), stebinanti ne tik autentišku įrėminimu, bet ir signatūra, kurioje nurodyta, kad paveikslas priklausė aktyviai visuomenės veikėjai, pirmąja Lietuvos fizike laikomai gydytojai Veronikai Alseikienei (1883–1971), antropologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės (1921–1994) mamai. Gali būti, kad paveikslas ir buvo nutapytas specialiai Alseikų šeimai, kurios butas Jogailos gatvėje 11 numeriu pažymėtame name Vilniuje tuo metu buvo pagarsėjęs kaip lietuvybės židinys, kur lankydavosi žymūs to meto šviesuoliai – Maironis, Vydūnas, Jonas Basanavičius ir kt.
„Nuostabu, kad toks kūrinys buvo sukurtas sunkiais karo metais ir pateko į tokių žmonių kolekciją. Dar net Lietuvoje Nepriklausomybė nebuvo paskelbta, tačiau jis jau demonstravo būsimą mūsų šalies dailės kryptį, skonį, o taip pat atspindėjo lūkesčius, viltis ir idealus. Iš tiesų, tai tuometės Lietuvos ateities vilties paveikslas, labai simboliškas ir programiškas“, – teigia dr. S. Skaisgirytė-Makselienė.
Beje, šis didelę meninę ir istorinę vertę turintis kūrinys yra ir didžiausia pradine – 32 tūkst. eurų – kaina įkainotas dailininko A. Žmuidzinavičiaus kūrinys. Jei LX Vilniaus aukcione įvyks šio kūrinio varžytuvės, jis gali tapti vienu brangiausių aukcionų istorijoje parduotu kūriniu ir atimti šį titulą iš to paties dailininko paveikslo „Dzūkų kaimelis“, kurio pradinė kaina nuo beveik 25,8 tūkst. eurų pakilo dvigubai – iki daugiau kaip 53 tūkst. eurų.
Ne mažesnę intrigą LX Vilniaus aukcione žada ir kitas meno kūrinys – tapytojo Rimvido Jankausko-Kampo (1957–1993) abstrakcija „Be pavadinimo“ (1991/2). Simboliška, kad prieš 12 metų I Vilniaus aukcione už šiek tiek daugiau kaip 5 tūkst. eurų parduota drobė grįžo su triskart didesne pradine – 15 tūkst. eurų – kaina iš naujo pasitikrinti savo vertės ir galimybių meno rinkoje. „Taigi, turėsime puikią progą patikrinti meno kūrinių likvidumą ir investicinę grąžą visai pakankamoje laiko perspektyvoje“, – pastebi Vilniaus aukciono vadovė.
Be šių intriguojančių meno kūrinių autorių, jubiliejinio Vilniaus aukciono rinkinį puošia ir kiti žinomi bei vertinami autoriai, tai – Juozas Bagdonas, Neemija Arbit Blatas, Vytautas Ciplijauskas, Laima Drazdauskaitė, Vladas Eidukevičius, Stasys Eidrigevičius, Pranas Gailius, broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, Vincas Gečas, Česlovas Janušas, Petras Kalpokas, Dalia Kasčiūnaitė, Vytautas Kasiulis, Vytautas Kašuba, Rūta Viktorija Katiliūtė, Vincas Kisarauskas, Algimantas Jonas Kuras, Emanuelis Mane-Katzas, Eleonora Marčiulionienė, Juozas Mieliulis, Alfonsas Motiejūnas, Viktoras Paukštelis, Povilas Puzinas, Jonas Rimša, Augustinas Savickas, Algis Skačkauskas, Kajetonas Sklėrius, Kazys Šimonis, Antanas Tamošaitis, Leonardas Tuleikis, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Adolfas Valeška, Viktoras Vizgirda, Valerija Zalensienė ir kt.
LX Vilniaus aukciono datos:
Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10, Vilnius)
Ekspozicija:
Gruodžio 4-5 d. nuo 10 iki 18 val.
Gruodžio 6 d. nuo 10 iki 14 val.
Aukcionas:
Gruodžio 6 d. 18 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...