Šią savaitę Ministrų kabineto sprendimu dvi dešimtys įstaigų išbrauktos iš institucijų sąrašo, pagal kurį jų finansinę apskaitą ir personalo administravimą turėtų tvarkyti Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC).

„Jos išvaduotos nuo centralizavimo proceso, kuris kultūros sektoriuje nepasiteisino“, – teigia Kultūros ministerija.

Atsižvelgusi į Kultūros ministerijos teikimą Vyriausybė iš įstaigų sąrašo, kurių finansinė apskaita ir personalas administruojami centralizuotai, išbraukė Nacionalinį muziejų Valdovų rūmus, Lietuvos nacionalinį dailės muziejų, Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, Lietuvos nacionalinį muziejų, Lietuvos jūrų muziejų, Trakų istorijos muziejų, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejų, Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, Kauno apskrities viešąją Ąžuolyno biblioteką, Lietuvos kultūros institutą.

Pagal nutarimą, nuo 2026 metų sausio 1 dienos šioms įstaigoms bus grąžintas personalo administravimas, nes ši funkcija NBFC perduota anksčiau, ir nebeplanuojama pradėti jų finansinės apskaitos tvarkymo centre nuo 2027 metų.

Iš minėto sąrašo taip pat išbraukta Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos etnografijos muziejus, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos švietimo muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šiuolaikinio meno centras ir Žemaičių muziejus „Alka“.

Pagal 2018 metais priimtą Vyriausybės nutarimą, ministerijoms pavaldžių ir kitų biudžetinių įstaigų finansinės apskaitos bei personalo administravimo funkcijos turi būti atliekamos centralizuotai.

Dalies įstaigų kai kurios iš funkcijų sujungtos jau 2018 metais, kitos dalies – vėlesniais metais, didelės dalies kultūros ir meno įstaigų funkcijos turėjo veikti centralizuotai nuo šių metų gegužės.

BNS rašė, kad kultūros įstaigų vadovai pasipriešino minėtų funkcijų centralizavimui, nes, anot jų, kultūros sritis yra labai specifinė, bendras normas jai sunku pritaikyti. Muziejų, teatrų vadovai per Seimo Kultūros komiteto posėdį šių metų pavasarį pasakojo, kad perdavus personalo administravimą NBFC kilo daug nereikalingų konfliktų, nesusipratimų, atsirado perteklinio darbo, centro darbuotojai nesuprato įstaigos specifikos.

Kultūros įstaigų prašymą palaikė ir kultūros ministras Šarūnas Birutis.

„Įvertinus kultūros įstaigų kūrybinius procesus, toks žengtas žingsnis dėl centralizavimo buvo nepamatuotas. Kultūros įstaigų procesai skiriasi nuo kitų organizacijų, kurie turi aiškiai išreikštą veiklą“, – tuomet sakė jis.

Kultūros ministerija dar vasarį kreipėsi į Finansų ministeriją su prašymu stabdyti dalies kultūros įstaigų apskaitos ir personalo funkcijų perdavimą NBFC.

Už bendrųjų funkcijų konsolidavimą viešajame sektoriuje atsakingas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras šiuo metu rūpinasi maždaug 200 Vyriausybei pavaldžių valstybės įstaigų aptarnavimu.