- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet sukaks 30 metų nuo faktinės Lietuvos okupacijos pabaigos – 1993 m. rugpjūčio 31-ąją ties Kenos geležinkelio stotimi sieną kirto paskutinis Rusijos armijos dalinys. Tuskulėnų memorialo darbuotojai siūlo prisiminti skausmingą prievartinėje SSRS kariuomenėje buvusių Lietuvos vyrų istoriją.
Rekrutai ir loterija
Anot virtualiosios parodos „Lietuvos vyrai prievartinėje SSRS kariuomenėje“ autorių, ši tema plačiai nenagrinėta istoriografijoje. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso projekte, kurį apžiūrėti galima adresu https://virtualios-parodos.lt/kariuomene, pateikiama koncentruotos medžiagos apie tarnybos okupacinėje kariuomenėje teisines aplinkybes.
Plačiajai visuomenei menkai težinomus tarnybos užkulisius atskleidžia unikalios nuotraukos, suskaitmenintos dokumentų kopijos. Išdėstyta medžiaga suskirstyta į atskirus skyrius – gilinamasi į prievartinės tarnybos istoriją, teisinius aspektus, poveikį Lietuvos visuomenės socialinei raidai.
„Kiekviena šeima ar giminė dar yra išsaugojusi okupacijos, besitęsusios kone 50 metų, atmintį. Slegianti rekrutavimo SSRS kariuomenėje patirtis yra mūsų vyrų, tėvų ir senelių gyvenimo dalis. Būtina tai patirti, permąstyti, kad pajėgtume atsikratyti okupantų primestų vertinimo klišių, kad galėtume jaustis laisvi, gyventi laisvi savo Tėvynėje“, – sako projekto autoriai.
Parodos autoriai pasakoja apie ilgainiui susiformavusios prievolės tarnauti SSRS kariuomenėje aplinkybes ir kasdienybę.
Kaip primena parodos autoriai, SSRS kariuomenės tradicijų šaknys siekia carinės Rusijos laikus. 1795 m., po aneksijos, caro valdžia įvedė Lietuvoje katorgišką 25 metų (vėliau trumpesnę) rekrutų tarnybą. Kaimo ir miesto luomų rekrutų šeimoms tokia prievolė virto tikra tragedija. Rusijos caro kariuomenės tvarka pasižymėjo muštru, fizinių bausmių kareiviams taikymu. Snukių daužymas buvo įprastinė kareivių valdymo forma.
1874 m., panaikinus baudžiavą, įvesta visuotinė karo prievolė valdžios surašytiems Lietuvos vyrams traukti burtus, kam teks eiti į carinę kariuomenę, o kas liks atsargoje. Lietuvoje kasmet į rusų armiją paimdavo apie pusę šauktinių. Nuo tokios dalios vyrai bėgo, slapstėsi, emigravo. Istoriko Vytauto Steponaičio duomenimis, 1908 m. lietuviai užėmė antrą vietą (po žydų) tarp visų imperijos tautų šauktinių, neatvykusių į šaukimo punktus.
Po Vasario revoliucijos Rusijoje lietuvių kariai pradėjo telktis į lietuviškus pulkus, tikėdamiesi grįžti į Tėvynę. Po 1917 m. Spalio perversmo lietuviški daliniai buvo priversti išsiskirstyti, kai kurie lietuviai kariai buvo bolševikų nužudyti ar paimti į Raudonąją armiją. Parodos autoriai pasakoja apie Rusijoje likusių lietuvių vyrų likimą per vėliau ėjusius Pilietinį ir Antrąjį pasaulinį karus.
Alternatyva – miškas
Nauja prievartinės tarnybos banga Lietuvos vyrus užgriuvo 1944 m. vasarą prasidėjus antrajai šalies okupacijai ir paskelbus mobilizaciją. Parodoje detaliai aiškinama, kokius tarptautinius teisės aktus pažeidė Sovietų Sąjunga mobilizuodama okupuoto krašto piliečius. Kaip nurodo istorikas Juozapas Romualdas Bogušauskas, iki 1944 m. gruodžio lietuviai buvo siunčiami į vadinamąsias lietuviškąsias 16-ąją ir 50-ąją šaulių divizijas. Kas nenorėjo žūti ar išduoti nepriklausomos Lietuvos idealų, slapstėsi. Anot J. R. Bogušausko, 1945 m. sausio 1 d. nuo mobilizacijos slapstėsi 58 620 žmonių.
Nuotrauka iš parodos „Lietuvos vyrai prievartinėje SSRS kariuomenėje“.
„Vyrai, neužsiregistravę mobilizacijos punktuose ir surasti besislapstantys, dažnai buvo prilyginami partizanams ar kitiems pogrindžio dalyviams. Todėl su jais neretai buvo elgiamasi kaip su ginkluotojo pasipriešinimo kovotojais“, – straipsnyje „Komunistų partijos ideologinė apologetika slopinant lietuvių tautos pasipriešinimą (1944–1953 m.)“ teigia istorikas.
Jis mini oficialius duomenis: per visą mobilizacijos laikotarpį į Raudonąją armiją buvo paimti 108 378 žmonės, iš jų 82 tūkst. lietuvių. Kiek jų žuvo ar buvo sužeista kare, tiksliai nežinoma, tačiau duomenys apie žuvusių, dingusių karių ar karo invalidų šeimas leidžia spėti jų buvus apie 10 tūkst.
Pasibaigus karui, Rusijos valdžia paskelbė demobilizaciją ir iki 1950 m. lietuviai nebebuvo masiškai šaukiami į privalomą karinę tarnybą – bijota, kad jaunuoliai bėgs į miškus, taps partizanais. Paimti į armiją vyrai okupantams ypatingo pasitikėjimo nekėlė, todėl dauguma jų tapo badaujančių, apiplyšusių statybos batalionų, savo tvarka panašių į konclagerius, kareiviais. Parodoje detaliau pasakojama apie tai, kaip marionetinei valdžiai sekėsi vykdyti įsipareigojimus.
Poveikis visuomenei
Remdamiesi istorikų surinktais faktais ir tyrimais, parodos autoriai pasakoja apie ilgainiui susiformavusios prievolės tarnauti SSRS kariuomenėje aplinkybes ir kasdienybę. Atskleidžiamos priemonės, kaip lietuvius norėta prifarširuoti propaganda ir okupantams palankiais naratyvais.
Betvarkės, nestatutinių santykių lydimą tarnybą stengtasi pateikti kaip kiekvienam jaunuoliui privalomą vyriškumo mokyklą. Įvairios kariškos tradicijos, tęstinumą įgavęs primityvusis pseudomenas, virtęs šūsniais fotostudijose daromų portretų ir kopijuojamais paveikslėliais išmargintų albumų, tapo minkštosios galios priemonėmis, kuriomis kūrėsi romantizuotas tarnybos įvaizdis, o kariniai šablonai, leksika veržėsi ir į okupuotos visuomenės kasdienybę.
Pažeminimai, nehumaniškos buitinės sąlygos, nuolatinė baimės atmosfera transformavo ne vieno tautiečio sąmonę. Vieni – kaip kad 8-ąjį dešimtmetį tarnavęs Arvydas Rukšnaitis – kišeniniame kalendoriuje stropiai skaičiavo kiekvieną 349 tarnybos dieną. Kiti, rekrutuoti net ankstyvuoju okupacijos periodu, gimusieji dar laisvoje Lietuvoje, ėmė surusėti – net artimiesiems skirtose fotografijose į lietuviškus užrašus kaišiojo kirilicos raidžių.
„Badmiriavimas, prastas maistas vertė kareivius vogti, karinių invazijų metu plėšti gyventojus. Plito alkoholizmas ir narkomanija. Lietuvos vyrai iš tarnybos į namus kartais atsiveždavo kitataučių žmonų. Taip Lietuvoje plito svetima kultūra, nutautėjimas“, – pažymi parodos autoriai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Praeities slėpiniai sugulė į knygą
Ankstyvojo istorijos laikotarpio Klaipėdos gyvenimas buvo išties didingas. Jo tyrinėtojas žinomas archeologas Gintautas Zabiela su kolegų komanda išleido knygą „Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai“. Tai – leidinys ...
-
Mirė skulptorė V. Skirgailaitė1
Eidama 87-uosius metus trečiadienį mirė skulptorė Violeta Skirgailaitė, ketvirtadienį pranešė Lietuvos dailininkų sąjunga. ...
-
Naujas Muziejų įstatymas: nebelieka respublikinių muziejų, atsiras darbuotojai emeritai
Seimui ketvirtadienį priėmus naują Muziejų įstatymo redakciją patobulinta jų finansavimo tvarka, vadovų skyrimas, valdymas, įteisintas muziejaus emerito vardas nusipelniusiems darbuotojams. ...
-
Plojimų niekada ne per daug
Pasibaigus spektakliui, koncertui ar renginiui atlikėjams yra įprasta sulaukti žiūrovų aplodismentų. Tačiau vis dažniau pastebimi plojimai atsistojus reiškia ne tik susižavėjimą ar pagarbą atlikėjams, bet ir tam tikrą inerciją? ...
-
Gyvenimo slėpiniai ir vertikalės – naujausioje R. Čeponio parodoje „AP galerijoje“1
Jeigu reikėtų išskirti reikšmingiausius Lietuvos meno istorijai abstrakcionistus, dailininkas Ramūnas Čeponis neabejotinai būtų vienas iš jų. Santūrus, tylus ir uždaras menininkas savo sunkiasvoriuose paveiksluose užkoduoja tai, ...
-
Kanklės ir kankliavimas: artima, svarbu, priimtina
Greitai bus dešimtmetis, kai vieną Senamiesčio gatvelę užtvindo kanklių garsai. Tiksliau, Liudviko Zamenhofo gatvę, kuriame yra Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius. Čia jau septynerius metus vyko tarptautinis kanklių muzikos festiva...
-
U. Kaunaitė: man rūpi šiandieninė realybė ir socialinės problemos, tik iš ateities perspektyvos
„Kurdama pasaulį po šešiasdešimties metų, bandžiau sukurti būsimą realybę. Didelė dalis to pasaulio yra šiandienos tęsinys. Ir žvilgsnio į šiandieną iš ateities perspektyvos knygoje ne tiek mažai &nda...
-
Filmas apie Mikę Pūkuotuką išimtas iš Honkongo kino teatrų repertuaro
Honkonge antradienį staiga buvo nutrauktas viešas siaubo filmo apie Mikę Pūkuotuką rodymas, o tai paskatino diskusijas dėl didėjančios cenzūros mieste. ...
-
Klaipėdoje – garsenybių choreografinės kompozicijos
Žvejų rūmų fojė aidėjo aplodismentai ir šurmulys, primenantis tą, kuris pasigirsta Holivudo žvaigždėms pasirodžius viešumoje. Taip klaipėdiečiai pasitiko į mūsų miestą atvykusį kultinį švedų choreografą Alexanderį Ekm...
-
Iš sąvartyno žemės J. Vaitkutės kurta kaukolė kviečia susimąstyti apie žmonijos atsakomybę ir tvaresnį gyvenimą5
Pasaulinę Žemės dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje menininkė Jolita Vaitkutė pristatė naują instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“. Kelis mėnesius iš sąvartyno atliekų kurta kaukolė primena apie žmonijos...