- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet sukaks 30 metų nuo faktinės Lietuvos okupacijos pabaigos – 1993 m. rugpjūčio 31-ąją ties Kenos geležinkelio stotimi sieną kirto paskutinis Rusijos armijos dalinys. Tuskulėnų memorialo darbuotojai siūlo prisiminti skausmingą prievartinėje SSRS kariuomenėje buvusių Lietuvos vyrų istoriją.
Rekrutai ir loterija
Anot virtualiosios parodos „Lietuvos vyrai prievartinėje SSRS kariuomenėje“ autorių, ši tema plačiai nenagrinėta istoriografijoje. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso projekte, kurį apžiūrėti galima adresu https://virtualios-parodos.lt/kariuomene, pateikiama koncentruotos medžiagos apie tarnybos okupacinėje kariuomenėje teisines aplinkybes.
Plačiajai visuomenei menkai težinomus tarnybos užkulisius atskleidžia unikalios nuotraukos, suskaitmenintos dokumentų kopijos. Išdėstyta medžiaga suskirstyta į atskirus skyrius – gilinamasi į prievartinės tarnybos istoriją, teisinius aspektus, poveikį Lietuvos visuomenės socialinei raidai.
„Kiekviena šeima ar giminė dar yra išsaugojusi okupacijos, besitęsusios kone 50 metų, atmintį. Slegianti rekrutavimo SSRS kariuomenėje patirtis yra mūsų vyrų, tėvų ir senelių gyvenimo dalis. Būtina tai patirti, permąstyti, kad pajėgtume atsikratyti okupantų primestų vertinimo klišių, kad galėtume jaustis laisvi, gyventi laisvi savo Tėvynėje“, – sako projekto autoriai.
Parodos autoriai pasakoja apie ilgainiui susiformavusios prievolės tarnauti SSRS kariuomenėje aplinkybes ir kasdienybę.
Kaip primena parodos autoriai, SSRS kariuomenės tradicijų šaknys siekia carinės Rusijos laikus. 1795 m., po aneksijos, caro valdžia įvedė Lietuvoje katorgišką 25 metų (vėliau trumpesnę) rekrutų tarnybą. Kaimo ir miesto luomų rekrutų šeimoms tokia prievolė virto tikra tragedija. Rusijos caro kariuomenės tvarka pasižymėjo muštru, fizinių bausmių kareiviams taikymu. Snukių daužymas buvo įprastinė kareivių valdymo forma.
1874 m., panaikinus baudžiavą, įvesta visuotinė karo prievolė valdžios surašytiems Lietuvos vyrams traukti burtus, kam teks eiti į carinę kariuomenę, o kas liks atsargoje. Lietuvoje kasmet į rusų armiją paimdavo apie pusę šauktinių. Nuo tokios dalios vyrai bėgo, slapstėsi, emigravo. Istoriko Vytauto Steponaičio duomenimis, 1908 m. lietuviai užėmė antrą vietą (po žydų) tarp visų imperijos tautų šauktinių, neatvykusių į šaukimo punktus.
Po Vasario revoliucijos Rusijoje lietuvių kariai pradėjo telktis į lietuviškus pulkus, tikėdamiesi grįžti į Tėvynę. Po 1917 m. Spalio perversmo lietuviški daliniai buvo priversti išsiskirstyti, kai kurie lietuviai kariai buvo bolševikų nužudyti ar paimti į Raudonąją armiją. Parodos autoriai pasakoja apie Rusijoje likusių lietuvių vyrų likimą per vėliau ėjusius Pilietinį ir Antrąjį pasaulinį karus.
Alternatyva – miškas
Nauja prievartinės tarnybos banga Lietuvos vyrus užgriuvo 1944 m. vasarą prasidėjus antrajai šalies okupacijai ir paskelbus mobilizaciją. Parodoje detaliai aiškinama, kokius tarptautinius teisės aktus pažeidė Sovietų Sąjunga mobilizuodama okupuoto krašto piliečius. Kaip nurodo istorikas Juozapas Romualdas Bogušauskas, iki 1944 m. gruodžio lietuviai buvo siunčiami į vadinamąsias lietuviškąsias 16-ąją ir 50-ąją šaulių divizijas. Kas nenorėjo žūti ar išduoti nepriklausomos Lietuvos idealų, slapstėsi. Anot J. R. Bogušausko, 1945 m. sausio 1 d. nuo mobilizacijos slapstėsi 58 620 žmonių.
Nuotrauka iš parodos „Lietuvos vyrai prievartinėje SSRS kariuomenėje“.
„Vyrai, neužsiregistravę mobilizacijos punktuose ir surasti besislapstantys, dažnai buvo prilyginami partizanams ar kitiems pogrindžio dalyviams. Todėl su jais neretai buvo elgiamasi kaip su ginkluotojo pasipriešinimo kovotojais“, – straipsnyje „Komunistų partijos ideologinė apologetika slopinant lietuvių tautos pasipriešinimą (1944–1953 m.)“ teigia istorikas.
Jis mini oficialius duomenis: per visą mobilizacijos laikotarpį į Raudonąją armiją buvo paimti 108 378 žmonės, iš jų 82 tūkst. lietuvių. Kiek jų žuvo ar buvo sužeista kare, tiksliai nežinoma, tačiau duomenys apie žuvusių, dingusių karių ar karo invalidų šeimas leidžia spėti jų buvus apie 10 tūkst.
Pasibaigus karui, Rusijos valdžia paskelbė demobilizaciją ir iki 1950 m. lietuviai nebebuvo masiškai šaukiami į privalomą karinę tarnybą – bijota, kad jaunuoliai bėgs į miškus, taps partizanais. Paimti į armiją vyrai okupantams ypatingo pasitikėjimo nekėlė, todėl dauguma jų tapo badaujančių, apiplyšusių statybos batalionų, savo tvarka panašių į konclagerius, kareiviais. Parodoje detaliau pasakojama apie tai, kaip marionetinei valdžiai sekėsi vykdyti įsipareigojimus.
Poveikis visuomenei
Remdamiesi istorikų surinktais faktais ir tyrimais, parodos autoriai pasakoja apie ilgainiui susiformavusios prievolės tarnauti SSRS kariuomenėje aplinkybes ir kasdienybę. Atskleidžiamos priemonės, kaip lietuvius norėta prifarširuoti propaganda ir okupantams palankiais naratyvais.
Betvarkės, nestatutinių santykių lydimą tarnybą stengtasi pateikti kaip kiekvienam jaunuoliui privalomą vyriškumo mokyklą. Įvairios kariškos tradicijos, tęstinumą įgavęs primityvusis pseudomenas, virtęs šūsniais fotostudijose daromų portretų ir kopijuojamais paveikslėliais išmargintų albumų, tapo minkštosios galios priemonėmis, kuriomis kūrėsi romantizuotas tarnybos įvaizdis, o kariniai šablonai, leksika veržėsi ir į okupuotos visuomenės kasdienybę.
Pažeminimai, nehumaniškos buitinės sąlygos, nuolatinė baimės atmosfera transformavo ne vieno tautiečio sąmonę. Vieni – kaip kad 8-ąjį dešimtmetį tarnavęs Arvydas Rukšnaitis – kišeniniame kalendoriuje stropiai skaičiavo kiekvieną 349 tarnybos dieną. Kiti, rekrutuoti net ankstyvuoju okupacijos periodu, gimusieji dar laisvoje Lietuvoje, ėmė surusėti – net artimiesiems skirtose fotografijose į lietuviškus užrašus kaišiojo kirilicos raidžių.
„Badmiriavimas, prastas maistas vertė kareivius vogti, karinių invazijų metu plėšti gyventojus. Plito alkoholizmas ir narkomanija. Lietuvos vyrai iš tarnybos į namus kartais atsiveždavo kitataučių žmonų. Taip Lietuvoje plito svetima kultūra, nutautėjimas“, – pažymi parodos autoriai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?2
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...
-
Mirė aktorius Sergejus Zinovjevas
Sekmadienį, eidamas 70-uosius metus, mirė Vilniaus senojo teatro (VST) aktorius Sergejus Zinovjevas. Šia žinia VST pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. ...
-
Prezidentas: Tolminkiemis ir Donelaičio muziejus su rusų kultūra neturi nieko bendro1
Rusijai Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje, pervadinus lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši vieta su rusų kultūra neturi nieko bendro. ...
-
Lietuva neturi ambicijos tirti savo istoriją?2
Nors Vilniaus Katedroje rastas istorinis karalių lobis, istorikai konstatuoja liūdnoką realybę: panašių radinių būtų daugiau, bet Lietuva neturi ambicijos tirti valstybės istoriją. Apie šią savaitę parodytas karalių karūnas žinota ...
-
Aktorius Sigitas Jakubauskas išlydėtas į paskutinę kelionę2
Sekmadienį ištartas paskutinis „sudie“ aktoriui Sigitui Jakubauskui. ...
-
Kada žmonės galės pamatyti arkikatedros požemiuose rastas vertybes?2
Vilniaus arkikatedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos bus įrašytos į Kultūros vertybių registrą. ...