„Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą“ – taip savo atsiminimų knygą pavadino rašytoja Violeta Palčinskaitė. Nors knygoje ir pati pateikia prieš keletą metų duotą interviu, kuriame teigia, kad niekada gyvenime nerašytų atsiminimų knygos, bet gyvenime, sako, visada atsitinka taip, kaip nesitiki.

Knygos pirmieji egzemplioriai tik pirmadienį pasiekė leidyklą.

Rašyti atsiminimų knygą be galo sudėtinga, sako poetė, rašytoja, dramaturgė V. Palčinskaitė. Sunku, nes, pradėjus rašyti, laukia akistata su savimi. Poetė niekada gyvenime nerašė dienoraščių ir apie atsiminimų knygą nė negalvojo, o ir paklausta, ar neketina rašyti, kategoriškai tai neigdavo.

„Niekada gyvenime negalvojau, kad parašysiu atsiminimų knyga, buvau kategoriškai prieš tokias knygas, nes man atrodo, kad parašai knygą, ir jau viskas, nėra ką daryti. Tačiau visada gyvenime įvyksta taip, kaip nesitiki. Be abejo, čia leidykla prikalbino, aš įtikėjau, kad galbūt galiu“, – pasakoja rašytoja.

Kaip pasakoja V. Palčinskaitė, gyvenime teko sutikti daug įdomių žmonių, daug žinomų menininkų, su kuriais teko bendrauti, kaip sako pati, ne prie jų pjedestalo, o prie virtuvės stalo, todėl kažkokias detales, įdomias istorijas norėjo papasakoti ir skaitytojams.

„Vis prisimenu britų rašytoją, kurio paprašė parašyti knygą apie kriketą. Jis sakė: perskaičiau šimtus knygų apie kriketą, išmokau žaisti kriketą ir parašiau knygą apie savo tėvą ir motiną. Nutiko taip pat, tarsi tie žmonės, kurių nebėra, artimieji, stovėjo man už pečių, dėliojo“, – sako V. Palčinskaitė.

Knygoje nėra įprastai atsiminimų knygoms būdingo pluošto nuotraukų, čia jų vos kelios, tačiau knygoje panaudotos asmeninių rašytojos daiktų, brangių kaip prisiminimas, nuotraukos.

V. Palčinskaitės knyga „Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą“ visuomenei bus pristatyta lapkričio 30-ąją Vilniaus rotušėje.