V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus

Penktadienį, lapkričio 22-ąją, A. Kulikauskas atguls amžinojo poilsio Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Apie maestro gerumą, šviesą ir tai, ko trūks jo netekus, laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ kalbėjo nuo vaikystės A. Kulikauską pažinojęs Vytautas Kernagis jaunesnysis.

Kartu su A. Kulikausku Lietuva po truputį atsisveikina su bardų epocha. Žmogumi-legenda vadinto kompozitoriaus kūryba lydėjo spektaklius, filmus, scenon atvedė ne vieną žinomą muzikantą.

V. Kernagis jaunesnysis A. Kulikauską prisimena kaip itin šviesų žmogų. Seimo narys jį pažinojo nuo mažų dienų, kadangi muzikantas buvo jo tėčio, maestro Vytauto Kernagio bendražygis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Atsimenu Andrių nuo kokių devynerių metų. Jis įkūrė „Dainos teatrą“, buvo muzikos vadovas. Kadangi aš kaimo neturėjau, tai visą laiką su „Dainos teatru“ prasitryniau iki pat jo iširimo“, – pasakojo jis.

Anot V. Kernagio jaun., Anapilin išėjęs bičiulis buvo labai kuklus žmogus. Jis atskleidė, kokios taisyklės gyvenime laikėsi A. Kulikauskas.

„Jis visąlaik sakydavo, kad padėti reikia talentingiems – netalentingi ir patys prasimuš. Tai tikrai auksinė taisyklė. Jis buvo be galo paprastas, jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus“, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo V. Kernagis jaun.

A. Kulikauskas pašnekovui stipriai padėjo mirus jo tėvui ir stengiantis išsaugoti legendinio dainininko meninį paveldą – be jo pagalbos nemažai po mirties išleistų V. Kernagio darbų nebūtų išleista.

„Jis buvo be galo šiltas žmogus. Šnekėjome prieš dvi savaites. Bandėme jį kviesti į renginius, bet jis sakė, kad geriau pabus namie. Prisimenu Andrių kaip šviesų, gerą žmogų ir, be abejo, didelį profesionalą“, – kalbėjo V. Kernagis jaun.

Išėjusį kompozitorių jis vadina šviesuliu. Be jo, anot pašnekovo, bus tamsiau ir sunkiau pamatyti bendrą paveikslą.

„Labiausiai trūks jo matymo – labai plataus. Jei kalbėtume iš profesionalios pusės, tai trūks plataus muzikinio matymo. Jis taip gražiai viską jausdavo, buvo ne vienam žmogui mokytojas“, – sakė vyras.

Parlamentaras vardijo – be A. Kulikausko indėlio šalies kultūroje nebūtų nemažos dalies pamatinių dalykų.

„Dainos teatre“ jo indėlis buvo begalinis. Visos tos dainos be Andriaus nebūtų iškilusios. Nemanau, kad Keistuolių teatras be jo egzistuotų – jis sukūręs tiek daug muzikos jų spektakliams. Visi kiti projektai... Filmai, animaciniai filmai, jo paties kūryba“, – kalbėjo V. Kernagis jaun.

Kaip pavyzdį jis išskyrė kūrinį kurį visuomenė geriau žino kaip Žilvino Žvagulio ir Irenos Storašaitės atliktą dainą – jautriąją „Gintarai“.

„Prieš dešimt metų kažkur kartu keliavome ir sakiau jam: kodėl tu niekam nesakai, kad čia tavo daina?  Jis koncertų gale darydavo tokį juoką – pradėdavo groti „Gintarus“ ir klausdavo publikos, ar jie gali atspėti, kokia tai daina“, – šypsodamasis A. Kulikauską prisiminė V. Kernagis jaun.

Taip pat žiūrėkite: Andrius Kulikauskas ir Aidas Giniotis atlieka dainą „Ateina Dievas“, 2007 m.