- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pradedamas kurti filmas apie prieš 30 m. nuskendusį Lenkijos keleivinį laivą „Jan Heweliusz“.
Iš nelaimių serialo
Po didžiulio dėmesio sulaukusio filmo apie „Titaniką“ buvo pastebėta, kad tikromis istorijomis pagrįsti kūriniai apie laivų tragedijas sulaukia daug dėmesio ir žiūrovų.
Kai kurios studijos vieną po kito jau ėmėsi leisti atskirus laivų tragedijų arba nelaimių serialų jūros tematika filmus.
Tarp jūrinių filmų kūrėjų vis labiau figūruoja JAV pramogų ir filmų kūrimo kompanija „Netflix“. Šiomis dienomis ji Lenkijos Gdynės mieste pradeda kurti, tiksliau filmuoti filmą pagal „Heweliusz“ projektą.
Tai vienas iš keturių projektų arba filmų, kuriuos „Netflix“ kuria Lenkijoje. Čia ši kompanija turi savo biurą. Vienas iš „Netflix“ Vidurio ir Rytų Europos filmų režisierių yra lenkas Lukaszas Kluskiewiczius.
Filmą apie keleivinį laivą „Jan Heweliusz“ kuria ta pati grupė, kuri sukūrė nemažo pasisekimo Lenkijoje sulaukusį filmą „Wielka Woda“ („Didysis vanduo“) apie didžiausią potvynį šios šalies istorijoje 1997 m., kai smarkiai išsiliejus Odros upei buvo apsemta apie 40 proc Vroclavo, žuvo 56 žmonės.
Šį filmą pagal tikrus įvykius kūrė Varšuvoje gimęs režisierius Janas Holoubekas, lenkų kilmės prodiuserė Anna Kępinska.
Procesas: Lenkijoje pradedama įamžinti didžiausia laivybos tragedija šioje šalyje – laivo „Jan Heweliusz“ žūtis. / „Portalmorski.pl“ nuotr.
Tragedija prie Riugeno salos
Norvegijoje 1977 m. statytas ir lenkų astronomo Johaneso Heveliaus (lenk. Jan Heweliusz) vardu pavadintas laivas buvo tarsi nelaimėlis.
Dar 1983 m. laive kilo didelis gaisras. Žmonės nenukentėjo, tačiau laivas buvo smarkiai apgadintas. Įdomi to meto laivų remonto tradicija – išdegusias vietas užpylė cementu. Dėl to maždaug 60 tonų padidėjo jo svoris. Manoma, kad taip pakito ir laivo stabilumas.
Prieš 40 m. į laivų remontą dar buvo žvelgiama tarsi pro pirštus. Yra kai kurių prielaidų, kad toks keistas remontas sudegusio laivo skyles „užlopyti“ betonu galėjo būti neteisėtas.
Taip pat toks laivo „betonavimas“ galėjo būti ir didžiulės jo tragedijos 1993 m. sausio 14-ąją priežastimi. Linijoje tarp Lenkijos Svinouiscio ir Švedijos Ystedo plaukiojęs keltas apvirto ir nuskendo Vokietijos Riugeno salos pakrantėje prie Arkonos kyšulio.
Nelaimės metu žuvo 20 įgulos narių ir 35 keleiviai.
Nors incidente dalyvavo Vokietijos ir Danijos jūrų gelbėjimo tarnybos, Lenkijos gelbėjimo laivas „Huragan“, vokiečių ir lenkų sraigtasparniai, keli gelbėjimo laivai, pavyko išgelbėti tik 9 žmones. Išgyvenusieji prisiminė, kad uragano gūsis greitai apvertė laivą, todėl net nebuvo įmanoma nuleisti gelbėjimo valčių į vandenį.
Laivas priklausė „Polish Ocean Lines“, o jį eksploatavo jos dukterinė bendrovė „Euroafrica Shipping Lines“.
Laivui nuskendus paaiškėjo, kad prieš tai be minėto gaisro jame buvo net 27 įvairūs incidentai, įskaitant susidūrimą su žvejų laivais, Ystede apgadinta krantine, kitais smulkesniais incidentais, įskaitant ir laivo pagrindinio variklio gedimą jūroje.
Po to, kai 1993 m. laivas nuskendo tapęs didžiausia Lenkijos laivybos nelaime, atsakyti tarsi ir nebuvo kam, nes kapitonas taip pat žuvo. Oficialia laivo žūties priežastimi buvo įvardintas jį pervertęs uraganas, kuris tuomet jūroje ties Riugenu sukėlė ir 6 m aukščio bangas.
Laivo „Jan Heweliusz“ nuolaužos ir dabar guli 27 m gylyje. Vokietijos ir Lenkijos valdžia oficialiai yra leidusios šį laivą lankyti narams.
Lietuviai išlaikė prisiminimus apie jūrinį filmą, kuris kurtas pas mus, o lenkai jūrinį filmą pagal laivo tragediją kuria dabar.
Jūriniai prisiminimai iš Lietuvos
Kuriant filmus ir juos parduodant komerciniais pagrindais per mokamus kanalus, taip pat pastebėta ir tai, kad žmonėms patinka filmai ne tik apie laivų tragedijas, bet ir senesni, dažnai netgi apie prieškarinius laikus.
Ne veltui atsirado daugybė filmų apie karalių, carų, įvairių didikų šeimas, istorinius įvykius, tragedijas. Seni jūriniai filmai apie tragedijas patrauklūs ir tuo, kad jie naujai atveria tuos laikus, kurių mes nežinome. Jie vaizdu tarsi nukelia į visai kitą pasaulį.
Galima prisiminti, su kokiu džiaugsmu Lietuvos žiūrovai 2005 m. sulaukė filmavimo apie Viduramžių piratą Klausą Štiortebekerį, kuris siautėjo Šiaurės ir Baltijos jūrose. Šventojoje buvo įrengtas Visbio kaimas, Nidos kopose sena sodyba, Rusnėje – Viduramžių Hamburgas ir Kopenhaga, Šilutėje – Hamburgo Rotušės salė. Klaipėdoje plaukiojo daug dėmesio sulaukęs Viduramžių laivas barkas, kuris ir po filmavimo kuriam laikui buvo likęs Lietuvoje, planuota jį panaudoti kaip dekoraciją kuriame nors Lietuvos restorane ar pramogų centre.
Po to, kai 2006 m. filmas apie legendinį piratą pasirodė ekranuose, nieko panašaus Lietuvoje nebebuvo kuriama. Todėl savotiškai galima pavyduliauti Lenkijos Gdynės gyventojams, kurie kviečiami filmuotis į įvairias masines scenas. Gdansko gyventojai filme apie laivą „Jan Heweliusz“ atliks epizodinius policininkų, karių, žurnalistų, jūreivių, laivų statyklos darbuotojų, įgulos narių, laivo keleivių vaidmenis.
Iš filmo apie piratą Štiortebekerį prisimename, kad jame buvo ir savotiškų epizodinių herojų iš Klaipėdos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiesčio šilumos vamzdynų trasos atlaikė iššūkius: sėkmingai atlikti hidrauliniai bandymai
AB „Klaipėdos energija“ sėkmingai užbaigė kasmetinius centralizuotos šilumos tinklų hidraulinius bandymus, užtikrindama patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą naujam šildymo sezonui. Nuo gegužės 13 iki birželi...
-
Palangoje – įspūdingas reginys: tokį reiškinį išvysta vos keli1
Palangiškiai ankstų penktadienio rytą apsilankę paplūdimyje galėjo išvysti puikų reginį – vandens viesulą. Meteorologas Gytis Valaika feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino, kad šis rei&sc...
-
Klaipėdoje iškelta įspūdingo dydžio vėliava10
Pasitinkant Valstybės šventinę dieną, į beveik 40 metrų aukštį pakilo įspūdingo dydžio šalies trispalvė, jos plotis siekia net 45 kvadratinius metrus. Specialiai pagal užsakymą siūta vėliava Naujojo uosto ir Danės gatvių sa...
-
Minėti Mindaugines – vieningai3
Liepos 6-ąją Klaipėda kartu su visa Lietuva minės Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną. Jos metu tradiciškai bus iškelta valstybinė vėliava, skambės himnas, vyks koncertai ir šokiai. ...
-
Trumpam sugrįš vasariški orai
Šventinį savaitgalį pajūrio krašto gyventojams Tautiškos giesmės giedojimo orai neturėtų sutrukdyti. ...
-
Žiniasklaida: Kretinga atsisakė gamyklos, kuri plastiko atliekas perdirbtų į pirolizės alyvą10
Kretingos savivaldybė atsisakė gamyklos, kurioje rūšiuotos ir nerūšiuotos plastiko atliekos būtų perdirbamos į pirolizės alyvą, penktadienį rašo „Verslo žinios“. ...
-
Klaipėdos rajono savivaldybė perka penkis socialinius būstus5
Vadovaudamasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-319 „Dėl penkių socialinių būstų pirkimo“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracija perka penkis socialinius būstus. ...
-
Klaipėdoje esančios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje prasidės rekonstrukcija1
Klaipėdos miesto savivaldybė praneša, kad senosios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje artimiausiu metu prasidės rekonstrukcijos darbai. ...
-
Savaitgalį „The Tall Ships Races 2024“ burlaiviai įveikė pirmąjį lenktynių etapą Helsinkyje1
Birželio 30 d. „The Tall Ships Races“ didieji burlaiviai iškilmingai išskleidė „The Tall Ships Races“ bures ir gavo lenktynių startą atviroje Baltijos jūroje. Išplaukė 41 burlaivis, iš kurių –&nb...
-
Šauliai padėkojo vadui už tarnybą3
Atsisveikinimas su vado pareigas tris kadencijas ėjusiu Rolandu Lukšu Klaipėdos šauliams tapo ir iškilmėmis, ir šiokiu tokiu išbandymu. Iškilminga rikiuotė vyko būtent tuo metu, kai pliaupė lietus. ...