Spėlionės dėl Nobelio literatūros premijos laimėtojo: tarp populiaraus ir nežinomo kūrėjo

Švedijos akademija savo pasirinkimą paskelbs 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku Stokholme. Praėjusiais metais šis prestižinis apdovanojimas atiteko Anglijoje gyvenančiam tanzaniečių prozininkui Abdulrazakui Gurnah (Abdulrazakui Gurnai), o 2020-aisiais – JAV poetei Louise Gluck (Luiz Gliuk).

Literatūros kritikai ir Nobelio premijų stebėtojai šiemet pasidalijo į dvi stovyklas.

Yra manančių, kad ankstesni Akademijos pasirinkimai patvirtina, jog ji nemato reikalo apdovanoti žinomų autorių, ypač tų, kurie jau parduoda milijonus knygų.

Yra ir tokių, kurie mano, kad atėjo laikas apdovanoti visame pasaulyje žinomą ir mylimą rašytoją.

Aštuoniolikos narių Švedijos akademija vis dar atsigauna po ją sukrėtusio, 2017–2018 metais kilusio „#MeToo“ skandalo, ir prieštaringai vertinamo 2019 metų Nobelio premijos skyrimo austrų rašytojui Peteriui Handke (Pėteriui Handkei).

Pagarsėjusi ir peikiama dėl to, kad Nobelio premijos buvo skiriamos europiečiams vyrams, atnaujinta Akademija apdovanojo amerikietę ir Zanzibare gimusį vyrą, kurių darbuose daugiausia dėmesio skiriama pabėgėlių ir tremtyje gyvenančiųjų likimui, kolonializmui ir rasizmui.

Komisija ne kartą tvirtino, kad premija nėra politinė, jai netaikomos lyčių ar etninės kvotos, ir tvirtino, kad vienintelis jos kriterijus yra rašytojo kūrybos kokybė.

„Žinomesnis vardas“

Vis dėlto „Akademija dabar labai rūpinasi savo reputacija, kalbant apie įvairovę ir lyčių reprezentaciją, visiškai kitaip nei prieš 2017–2018 metų skandalą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros redaktorius Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas).

„Manau, kad po praėjusių metų staigmenos šiemet galime tikėtis žinomesnio vardo“, – sakė jis.

Jei Akademija eitų šiuo keliu, premija galėtų atitekti skaitytojų pamėgtiems japonui Haruki Murakami, amerikiečiams Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs), ir Cormacui McCarthy (Kormakui Makarčiui) ar kanadietei Margaret Atwood (Margaret Atvud), kurie jau ne vienerius metus minimi kaip galimi Nobelio premijos laimėtojai.

Tačiau po dviejų gerai įvertintų laureatų Akademija šį kartą gali ryžtis ir labiau ginčytinam pasirinkimui, nes prancūzas Michelis Houellebecqas (Mišelis Velbekas), be kita ko, žinomas dėl kontroversiškų pasisakymų apie islamą, šiemet pirmauja kai kuriose lažybų svetainėse.

Kanados atstovė Anne Carson (En Karson) taip pat buvo lažybininkų favoritė kartu su britų rašytoju Salmanu Rushdie (Salmanu Rašdžiu), prieštaringai vertinamu „Šėtoniškų eilių“ (The Satanic Verses) autoriumi. Rugpjūtį buvo pasikėsinta į jo gyvybę.

Kitas politinis pasirinkimas karo Ukrainoje kontekste būtų Berlyne gyvenanti rusų rašytoja Liudmila Ulickaja, arši prezidento Vladimiro Putino kritikė, suomė Sofi Oksanen ar ukrainietis Andrijus Kurkovas.

Pastaraisiais metais jos pavardė nuolat linksniuojama tarp pretendentų į Nobelio premiją kartu su vengrų rašytojais Peteriu Nadasu (Pėteriu Nadašu) ir Laszlu Krasznahorkai (Lašlu Krašnahorkai), prancūzų romanistėmis Annie Ernaux (Ani Erno) ir Maryse Conde (Maris Kondė), norvegais Jonu Fosse (Jonu Fose) ir Karlu Ove Knausgaardu (Karlu Ove Knausgoru), Kenijos rašytoju Ngugi wa Thiong'o (Ngugiu Va Tiong'u), kroate Dubravka Ugrešič, amerikiečiais Thomas Pynchonu (Tomu Pinčonu) ir Donu DeLillo (Donu DeLilu), antigviečių kilmės amerikiete Jamaika Kincaid (Džamaika Kinkeid), Izraelio rašytoju Davidu Grossmanu (Davidu Grosmanu), argentiniečiu Cesaru Aira (Sesaru Aira) ir sirų kilmės poetu Adoniu.

Metas Azijai?

Nobelio literatūros premijos laureatu nuo tada, kai prieš 10 metų juo tapo kinas Mo Yan (Mo Jan), nėra tapęs joks azijietis.

Premijos skyrimas Yan Lianke (Jan Liankei) – kandžiam Kinijos visuomenės stebėtojui, kurio kai kurie kūriniai Kinijoje buvo uždrausti, – supykdytų Pekiną, lygiai kaip ir Lao Yiwu (Lao Jivu), žinomo Lao Wei (Lao Vei) slapyvardžiu ir laikomo „kinų Solženicynu“, apdovanojimas.

Jų tėvynainis Can Xue (Can Siue) taip pat laikomas vertu šio apdovanojimo.

Nobelio literatūros premijos laureatų sąraše pirmauja didžiosios Vakarų šalys – Prancūzija turi 15, o tokios milžiniškos šalys kaip Kinija ir Indija turi tik po vieną laureatą.

Indų poetas ir rašytojas Vikramas Sethas (Vikramas Setas) irgi laikomas galimu laureatu.

Švedijos akademiją ilgą laiką kamavo įtarimai dėl informacijos apie nugalėtojus nutekinimo, tačiau ji yra žinoma dėl slaptų metodų, kuriais stengiasi išlaikyti apmąstymus ir parengiamuosius Nobelio premijos skyrimo darbus paslaptyje.

Jos svarstymai taip pat užantspauduojami 50 metų.

Yra žinoma, kad ji turi ilgą sąrašą, kuris per metus apkarpomas iki trumpo penkių pavardžių sąrašo, o po to 18 narių balsuoja dėl nugalėtojo.

Ketvirtadienį paskelbus premijos už pasiekimus literatūros srityje laureatą, penktadienį Nobelio premijų sezonas bus tęsiamas visų laukiama Taikos premija – vieninteliu Osle paskelbiamu Nobelio apdovanojimu.

Lažybininkai mano, kad šių metų premija galėtų atliepti karą Ukrainoje arba klimato kaitą.

Paskutinis apdovanojimas – Ekonomikos premija – bus paskirta pirmadienį, spalio 10 dieną.