- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istorija apie mus – klystančius, bet mylinčius ir ieškančius savo tapatumo. Tai, kas buvo aktualu rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje, nuo rugsėjo 17 d. atgyja modernaus šokio spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ kartu su solistais Deividu Meškausku, Kristina Tarasevičiūte, Vadimu Krupeninu ir ansamblio „Lietuva“ šokėjais. Moderniu atlikimu nustebinusi ir žiūrovus asmeniškai palietusi „Lietuvos“ programa sugrįžta po dvejų metų pertraukos, kai spektaklis buvo perkeltas dėl pandemijos.
„Jautriai ir detaliai aprašyta Mykolo, Severijos bei Rapolo drama, socialinės padėties įtaka tolimesniam veikėjų likimui ir visas spektras dramatiškų aplinkybių – temos, dėl kurių norisi šią Vaižganto apysaką perkelti į sceną. Nors veiksmas vyko XX a. pirmoje pusėje, tie patys išgyvenimai, tos pačios socialinės problemos aktualios ir šiandieniniam žmogui“, – sako režisierė Aušra Krasauskaitė, Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė.
Meilės trikampis, aistra, vidiniai išgyvenimai ir socialinė atskirtis – šios temos, rodos, neturi laikmečio. „Dėdės ir dėdienės“ kvies išgyventi herojų patirtis bei atkreips dėmesį į gajas šiandienos problemas – visuomenės susiskaldymą, kitokių žmonių atstūmimą, materialumą bei socialinio statuso įtaką.
Nuo patyčių iki desperatiškų sprendimų
Mykoliukas – turtingas vidumi, tik labiausiai nuo patyčių kenčiantis personažas. Šokio spektaklyje jį įkūnys žinomas šokėjas D. Meškauskas, kuris pastebi, jog ne tik apysakoje, bet ir tarp mūsų gyvena daug tokių „mykoliukų“.
„Šioje istorijoje Mykoliukas yra trapus žmogus, kaimo pastumdėlis. Jis švelnus, mylintis ir kartu labai emocingas. Manau, visi kartais tą išgyvenam, galbūt pristingam pasitikėjimo savimi, tačiau reikia už save pakovoti. Nors čia susitapatinu su veikėju, realiame gyvenime esu tvirtesnio charakterio“, – apie savo vaidmenį pasakoja D. Meškauskas.
Į jaunas merginas kreipiasi ir Severiutę įkūnijanti balerina, ansamblio „Lietuva“ šokėja K. Tarasevičiūtė. Jos manymu, liūdna matyti, kaip daugybė moterų renkasi lengvesnį kelią, o prieštaringu elgesiu tik pasmerkia save pražūčiai.
„Dėl Severiutės vaidmens man baisiausia tai, kaip pasirinkimais galime sugriauti savo gyvenimą. Vieni tai vadina karma, kiti – likimu, bet tai yra mūsų pasirinkimų rezultatas. Ir štai galiausiai spektaklio veikėja iš visiškos nevilties atsiduria dugne. Tokie įvykiai man ne tik baisūs, bet ir artimi – visa tai matau realybėje. Tokių „severijų“ daug, moterys dažnai verkia ir klausia savęs, kodėl taip susiklostė jų gyvenimas.“
Scenarijaus autorės Sondros Simanaitienės dramaturginėje linijoje – kiekvienam atpažįstami knygos veikėjai. Solistai K. Tarasevičiūtė ir D. Meškauskas įkūnys dvasinio ryšio saistomus Mykoliuką ir Severiutę, kurių idiliškiems santykiams nebuvo lemta susiklostyti. Čia pat įsiterps ir įtaigią meilės istoriją sujauks trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį perteiks kitas ansamblio „Lietuva“ šokėjas V. Krupeninas.
Sujaudino siužetas
Pasak režisierės, Šeiko šokio teatro šokėjos ir Klaipėdos muzikinio teatro baleto solistės A. Krasauskaitės, 2019 m. įvykusi „Dėdės ir dėdienės“ premjera sulaukė teigiamo atgarsio. Dauguma žiūrovų iki šiol laukia pasirodymų į perkeltus bei šį rudenį įvyksiančius šokio spektaklius.
„Labiausiai įstrigo atsiliepimas apie tai, jog spektaklis sujaudino. Aš džiaugiuosi, jeigu kažką ši istorija tikrai palietė, jei sugebėjo ją perskaityti ir išjausti. Žinant, kokia dabartinė padėtis, koks chaotiškas pasaulis, pasisemkime iš spektaklių dvasinės stiprybės. Ačiū solistams ir visai ansamblio „Lietuva“ šokėjų komandai, kurie absoliučiai pateisino mano lūkesčius. Jie tiesiog scenos profesionalai, kurie dar kartą įrodė, jog verti tokio vardo.“
Išjausti dramatiškus veikėjų likimus galima ne tik per šokį. Spektakliui dinamišką nuotaiką kuria kompozitoriaus Kristijono Lučinsko garsai, o liaudies dainos naujai suskamba per elektroninę muziką.
„Vaižganto kūrinys persmelktas šilkinio liūdesio, grotesko, kontrastų. Visa tai artima mano kūrybai, todėl muzikiniai sprendimai gimė organiškai. Muzika apskritai lemia atmosferą, nuotaiką, padeda išlaisvinti vaizduotę ir pajausti, pamatyti tai, ko neišeina perteikti kitaip. Muzika spektaklyje ar filme turi dalintis dėmesiu su kitais elementais – užduoti toną, bet nedominuoti. Kartais išryškėti, bet palikti vietos greta esančioms raiškos formoms“, – atskleidžia kompozitorius.
Ansamblis „Lietuva“ kartu su modernaus šokio spektakliu „Dėdės ir dėdienės“ pradeda naują sezoną. Nuo spalio 6 d. turą po Lietuvą tęs ir koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių. Rugsėjo 18 d. Šv. Jokūbo festivalyje laukia premjera – šiuolaikinė lietuvių moterų kompozitorių programa „Ludi Fortunae“, kurioje skambės Zitos Bružaitės ir kitų autorių kūriniai. Rudenį numatoma ir daugiau ansamblio „Lietuva“ pasirodymų.
Valstybinis ansamblis šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“ rodys nuo rugsėjo 17 d. Plungėje, Vilniuje, Rokiškyje, Biržuose, Ukmergėje, Šiauliuose ir Jonavoje.
Programa buvo sukurta specialiai rašytojo 150-osiomis gimimo metinėmis atminti, o 2019-ieji buvo paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?2
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...
-
Mirė aktorius Sergejus Zinovjevas
Sekmadienį, eidamas 70-uosius metus, mirė Vilniaus senojo teatro (VST) aktorius Sergejus Zinovjevas. Šia žinia VST pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. ...
-
Prezidentas: Tolminkiemis ir Donelaičio muziejus su rusų kultūra neturi nieko bendro1
Rusijai Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje, pervadinus lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši vieta su rusų kultūra neturi nieko bendro. ...
-
Lietuva neturi ambicijos tirti savo istoriją?2
Nors Vilniaus Katedroje rastas istorinis karalių lobis, istorikai konstatuoja liūdnoką realybę: panašių radinių būtų daugiau, bet Lietuva neturi ambicijos tirti valstybės istoriją. Apie šią savaitę parodytas karalių karūnas žinota ...
-
Aktorius Sigitas Jakubauskas išlydėtas į paskutinę kelionę2
Sekmadienį ištartas paskutinis „sudie“ aktoriui Sigitui Jakubauskui. ...
-
Kada žmonės galės pamatyti arkikatedros požemiuose rastas vertybes?2
Vilniaus arkikatedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos bus įrašytos į Kultūros vertybių registrą. ...