Skaudi netektis: mirė COVID-19 sirgęs P. Bingelis

Pralaimėjo kovą su COVID-19

P.Bingelis mirė eidamas 78-uosius metus. COVID-19 Maestro sirgo kelias pastarąsias savaites: iš pradžių buvo gydomas LSMU Kauno ligoninėje, sveikatos būklei pablogėjus, pervežtas intensyviam gydymui į Kauno klinikas.

Medikai neteikė guodžiančių vilčių – užsikrėtusio garsaus kauniečio būklė buvo sunki. Ypač nedaug jų liko P.Bingeliui patekus į reanimaciją – susidėjo ir plaučių uždegimas, ir kitos komplikacijos.

"Sunki situacija, gydytojai daro viską, ką gali, belieka laukti, kol pradės sveikti", – ateidavo šykščios žinios.

Deja, šįkart akistata su klastingu virusu buvo lemtinga. Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas išvengė COVID-19 užkrato, kai šis buvo įsisukęs į chorą rugpjūtį.

Paskutinį kartą choras buvo susirinkęs dar prieš Vėlines. Tą savaitgalį daugiau narių pradėjus jausti peršalimo simptomus, repeticijos visą lapkritį buvo rengiamos tik nuotoliniu būdu.

Po Vėlinių visiems choro nariams buvo atlikti koronaviruso testai.

Visi kiti choro nariai, kuriems lapkritį nustatytas COVID-19, jau yra pasveikę. Nors P.Bingelio tyrimo atsakymas tuomet buvo neigiamas, virusas jį pasivijo vėliau.

Petras Bingelis / G. Savickio/ELTOS nuotr.

Dzūkas didele širdimi

Kauno filharmonijos vadovas J.Krėpšta, susisiekęs su velionio šeima, perdavė žiniasklaidai informaciją apie planuojamas laidotuves.

"Kadangi abu Maestro sūnūs yra užsienyje, šeima nusprendė kūną kremuoti, o atsisveikinimą surengti jo tėviškėje, Dzūkijoje, pavasarį, kai bus aprimusi visa situacija", – sakė J.Krėpšta.

Gimtoji Dzūkija paliko ryškų įspaudą šioje asmenybėje. P.Bingelis gimė Mardasavo kaime, dabartiniame Varėnos rajone. "Jis tikras Dzūkijos vaikas, tikras dzūkas su didele širdimi", – teigė Kauno filharmonijos vadovas.

Ilgametis bendražygis skaudžiai išgyvena P.Bingelio netektį. "Tai buvo didis žmogus. Lietuvoje turime tik tris tokio lygio muzikus. Tai Saulius Sondeckis, įkūręs Lietuvos kamerinį ansamblį ir išvedęs į pasaulį mūsų muzikinę kultūrą, nacionalinio simfoninio orkestro vadovas Juozas Domarkas ir P.Bingelis, sukūręs ir į pasaulį išvedęs Kauno chorą bei mūsų chorinę kultūrą reprezentavęs aukščiausiu lygiu. Aš kalbu ne apie europinį, o apie pasaulinį lygį", – sakė J.Krėpšta.

Pašaukimo kelyje

Netekties skausmu viešojoje erdvėje dalijosi visi, pažinojusieji šį Lietuvos kultūros šviesuolį, ištisos chorinės muzikos epochos kūrėją.

"Šiandieną netekome Pažaislio festivalio sielos, festivalio sumanytojo ir meno vadovo profesoriaus Petro Bingelio. Teskamba Maestro mūsų ovacijos amžinai", – pasirodė įrašas Pažaislio festivalio feisbuko paskyroje.

Teskamba Maestro mūsų ovacijos amžinai.

Maestro, kurio rankos mostui paklusdavo jūra Dainų švenčių choristų, kuriam plodavo filharmonijos publika, šiuolaikinių operų gerbėjai, paliko ryškų įspaudą kultūroje.

P.Bingelis stipriai prisidėjo prie Lietuvos chorinio dainavimo garsinimo pasaulyje. "Jis daugiau nei prieš 50 metų sukūrė Kauno valstybinį chorą ir iki paskutinio atodūsio jam vadovavo, jis išvedė mūsų chorinį dainavimą į pasaulinę areną", – kalbėjo Kauno valstybinės filharmonijos vadovas.

Gedi muzikų bendruomenė

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentas J.Domarkas teigė ilgametį kolegą prisimenantis kaip išskirtinį specialistą.

"Aukšto lygio specialistai gimsta ne kasdien, bet mūsų šalis išaugino tokį chorvedį, kuris įėjo ne tik į mūsų kultūros istoriją, bet plačiai žinomas ir kitur", – sakė žymus šalies muzikas.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius sako buvęs šokiruotas žinios apie P.Bingelio mirtį. "Nors žinojau, kad jis serga, bet galvojau, kad išsikapstys. Tokios naujienos yra labai blogos naujienos, labai", – sakė G.Rinkevičius.

Jo teigimu, su P.Bingeliu dar buvo suplanuota ir koncertų. "Labai daug kultūrinių dalykų, daug koncertų susieta su P.Bingeliu – ir buvusių, ir būsimų. Turėjome suplanuotus koncertus gruodžio pabaigoje, turime suplanavę su Kauno choru ir toliau koncertų", – teigė dirigentas.

Anot jo, Lietuva neteko didelio menininko, be kurio neįsivaizduojama šalies kultūra. "Tiesiog neįmanoma įsivaizduoti Lietuvos kultūros be Petro. Lietuva neteko didelio menininko ir žmogaus, su kuriuo susijęs labai ilgas laikotarpis Lietuvos kultūroje", – kalbėjo G.Rinkevičius.

Užuojautą pareiškė Prezidentas

Pareiškęs užuojautą Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva atsisveikina su išskirtine, visad optimizmu ir ekspresyvumu tryškusia asmenybe, tikru savo šalies ir jos kultūrinio paveldo mylėtoju.

"Tai žmogus, per savo 77 metus, rodos, spėjęs nugyventi net kelis gyvenimus. Sunku patikėti, kiek daug gali nuveikti darbštus kūrėjas, visą save atiduodamas didžiulei aistrai ir misijai – muzikai. Jis ne tik kūrė, dėstė, organizavo muzikinę veiklą, bet ir visada aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, ryškiais mostais keisdamas Kauno ir visos šalies gyvenimą, stiprindamas mūsų visų kultūrinę tapatybę", – sakė šalies vadovas.

Ypatingi Maestro nuopelnai Kauno muzikiniam gyvenimui – ne veltui P.Bingelis yra tapęs Kauno garbės piliečiu. Net 50 savo gyvenimo metų jis atidavė svarbiausiam savo darbui, o kartu ir ryškiausiam Kauno miesto balsui – Kauno valstybinio choro sukūrimui ir tobulėjimui.

"Dar šiemet Prezidento rūmuose turėjau progą ne tik įteikti Maestro vieną aukščiausių šalies apdovanojimų – ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didįjį kryžių, bet ir pasidžiaugti jo diriguojamo choro atliekamomis dainomis per Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimą. Premijos, kuria šis išskirtinis žmogus pats buvo apdovanotas 1993 m.", – pažymėjo Prezidentas ir pridūrė, kad visa Lietuva kas rytą pabunda ir pradeda savo dieną per LRT radiją girdėdama Maestro diriguojamo Kauno vyrų choro atliekamą "Tautišką giesmę".

P. Bingelis: muziką pasirinkau savo gyvenimo turiniu ir forma

*Dirigavimo negalima išmokti. Tai pašaukimas. Užtat pasaulyje tiek mažai labai gerų dirigentų. Galima nesunkiai išmokti dirigavimo schemas, tobulai nušlifuoti rankų judesius, netgi turėti gerą vidinį girdėjimą ir būti prastu dirigentu. Niekas negali įdėti širdies, atsidavimo, nuolankumo, tarnystės muzikai.

*Aplinkiniai žmonės, jausmai, bendravimas – man artimi dalykai, svarbi mano gyvenimo dalis. Bet reikšmingiausias – kitas gyvenimas, tai, kas lieka po triukšmingų darbo dienų. Nuoširdžiai galėčiau atsakyti, kad tai – muzika, be kurios mano gyvenimas būtų klaida. Ji yra viskas. Joje telpa viskas. Ją pasirinkau savo gyvenimo turiniu ir forma.

*Mane daug metų visada buvo galima rasti filharmonijoje, juk tai nenutraukiamas procesas. Reikia kiekvieną žmogų pajusti, pasikalbėti. Justinas Marcinkevičius sakė, kad geru poetu tu gali ir nebūti, bet būti geru žmogumi tu privalai. Taip ir su dirigento darbu. Žmogiškosios savybės daug lemia kolektyvo klimatą, susiklausymą. Pagaliau, kam mes kuriame tą meną? Žmogui, tik žmogui.