Senuosius Vatikano rankraščius jau galime pamatyti nemokamai ir iš namų

Svetainėje „DigiVatLib“ yra paviešinta per 1,5 mln. nuskenuotų senųjų raštų puslapių, kuriuos galima pavartyti be baimės sugadinti.

Vatikano bibliotekos prefektas vyskupas Cesare Pasini pranešė, kad atidaryta skaitmeninė biblioteka „DigiVatLib“ (Digital Vatican Library). Jo teigimu, per penkerius metus Vatikano biblioteka suskaitmenino rankraščius, kurie buvo įtraukti į bibliotekos katalogus. Todėl kiekvienas, turintis interneto prieigą, gali nemokai pasidžiaugti šio milžiniško darbo vaisiais.

Oficialiai Vatikano biblioteka atidaryta 1475 m., kai popiežius Sikstas IV paskelbė šį faktą įteisinančią bulę. Tačiau ir iki tol popiežiaus biblioteka turėjo ilgą bei turiningą istoriją, joje buvo laikomos rankraščių kolekcijos surinktos dar iki Siksto IV.

Scanpix nuotr.

Jau 1481 m. Vatikano bibliotekoje buvo 3,5 tūkst. originalių rankraščių, kuriuos popiežiaus nuncijai įsigijo Europos šalyse. Dalis šių vertybių jau yra suskaitmenintos.

Anot vyskupo, procesas yra gana nuobodus, nes kiekvienas rankraščio puslapis skenuojamas atskirai, vėliau sudėliojamas į rankraščius ir paviešinamas „DigiVatLib“, kur juos gali peržiūrėti visuomenė.

Šiuo metu svetainėje yra 15 tūkst. rankraščių (1,5 mln. puslapių), kuriuos jau galima peržiūrėti. Jei ir toliau bus įkeliama maždaug po tris tūkstančių rankraščių per metus, 2041 m. interneto svetainėje bus pasiekiama visa 80 tūkst. rankraščių biblioteka.

Kai kurie įkelti dokumentai yra iš „rezervo“. Šie dokumentai yra seniausi ir svarbiausi kolekcijos pavyzdžiai. Dėl savo amžiaus ir būklės, pasak prelato, jie labiausiai domina mokslininkus, todėl su tyrinėjimais nesusiję žmonės neturi galimybės jų apžiūrėti.

Kaip pastebi C. Pasini, atsiradus galimybei pamatyti šiuos istorinius įrašus internete, ateityje mokslininkai, kurie norės savo darbuose remtis bibliotekos rankraščiais, galės pasinaudoti svetaine ir nerizikuos sugadinti ar pabloginti šių istorinių vertybių būklę.

Be rankraščių, svetainėje „DigiVatLib“ yra ir inkunabulų (ankstyvųjų, iki 1501 m. Europoje spausdintų ir išleistų knygų pavyzdžių), archyvinės medžiagos, monetų, medalių ir kt.