Senoji liaudies skulptūra: angelai

  • Teksto dydis:

Griežtos karantino sąlygos priminė, kaip patogu ir paprasta turtinti savo žinių bagažą lankantis virtualiosiose parodose. Tarp projektų, kuriuos pristato Lietuvos integrali informacinė sistema, – ekspozicija apie senąją angelų drožimo tradiciją.

Savamoksliai kaimo dievdirbiai iki XX a. penktojo dešimtmečio kūrė įvairių šventųjų skulptūras. Dažniausiai jos būdavo talpinamos kaimo pakelėse, sodybose ar kapinėse statomose koplytėlėse, koplytstulpiuose, stogastulpiuose, puošdavo bažnyčias. Bėgant laikui bažnyčių interjeras keitėsi, koplytėlės sunyko, tad jose buvusios skulptūrėlės saugotos namuose.

Žemaičių muziejaus "Alka" įkūrėjas ir pirmasis direktorius Pranas Genys, važinėdamas po Žemaitiją ir rinkdamas aukas muziejui, kartu rinko ir eksponatus. Po Antrojo pasaulinio karo liaudies meno rinkinys buvo pildomas ekspedicijų metu surinktais, pavienių asmenų dovanotais eksponatais. Taip buvo pradėta kaupti, kurių dabar jau virš tūkstančio, įvairių šventųjų skulptūrų kolekcija.

Savitą vietą liaudies skulptūroje užima angelai. Muziejuje saugoma beveik aštuoniasdešimt jų skulptūrėlių. Dalį jų galima išvysti vyr. muziejininkės Vidos Rimkuvienės ir muziejininkės-skaitmenintojos Loretos Norvaišienės parengtoje virtualiojoje parodoje adresu www.limis.lt/virtualios-parodos.

Žemaičiai tikėjo, kad kiekvienas žmogus turi savo angelą sargą, kuris lydi jį visą gyvenimą. Angelų skulptūros – sudėtinė Pietos, šv.Izidoriaus, šv.Roko skulptūrų kompozicijų dalis. Skrendantys, klūpantys, stovintys, pamaldžiai ant krūtinės sudėję rankas ar rankoje laikantys žvakę angelai papildydavo, vizualiai sustiprindavo visą koplytėlės vidaus kompoziciją.

Seniausia muziejuje sukaupto rinkinio skulptūra "Angelas" paženklinta 1704 m. data. Žemaičių muziejuje "Alka" saugomas angelas stovi sukryžiuotomis ant krūtinės rankomis, ilgais plaukais, ilgais rūbais, dešinė koja truputį sulenkta, kairės kojos matyti pirštai. Kita to paties meistro angelo skulptūra be pažymėtos datos, tikėtina, sukurta tais pačiais metais. Abi skulptūros stovėjo Patausalės (Telšių r.) koplyčioje, kuri buvo nugriauta po 1863 m. sukilimo.

Įspūdingas ir nežinomo liaudies meistro sukurtas angelas – bronza nuspalvintais sparnais, paauksuotas, stovintis ant debesies. Dievdirbio Kazimiero Mockaus angelas skelbia – "Gloria in excelsis Deo" ("Garbė Dievui aukštybėse").

Skulptūrėlė buvo padaryta ir pritvirtinta virš veidrodžio rėmų. Veidrodis buvo pagamintas meistro dukteriai Onai. Angelas vaizduoja moterį baltu sijonu, žaliu švarku, per liemenį perjuostu juosta. Veidas pailgas, plaukai ilgi, banga gulantys ant pečių. Angelas basomis kojomis, kairės kojos pirštai nuskilę. Skulptūra stovi ant stačiakampio pagrindo.

Dauguma rinkinio skulptūrų datuotos XIX a. ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Iš daugelio meistrų išliko tik kelios pavardės: Kazimieras Mockus, Kazys Varnelis, Adomas Einikis, Vaitkus (vardas nežinomas).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių