Salonai

Rėmeliuose – ir meškiukai, ir kelnaitės

Rėmelių gamybos verslas Lietuvoje dar nėra įleidęs gilių šaknų: dauguma įmonių skaičiuoja penktus ar šeštus metus. Klaipėdoje šiuo metu veikia keletas rėminimo salonų, galinčių pasigirti šimtais medinių, metalinių ar plastikinių bagetų pavyzdžių. Dideliu rėmelių asortimentu pasigirti galintys darbuotojai kartais iš klientų sulaukia keisčiausių prašymų. Salonų darbuotojai įsitikinę: įrėminti galima viską, kas tik klientams yra brangu ir miela.

Lietuviškų nėra

Dailės salono „Paletė“ savininkė Veta Petkienė atvirauja, kad jei būtų apsiriboję tik dailės dirbiniais, jau seniai būtų užsidarę. „Juk mes iš rėmelių ir gyvename, jei ne jie, vargu ar išlaikytume patalpas bei darbuotojus“, - sakė ji. „Paletėje“ puikuojasi daugiau nei 600 medinių ir 150 metalinių itališkų bei čekiškų bagetų. Šią kolekciją artimiausiu metu žadama papildyti. Moteris puikiai prisimena, kaip pirmą kartą nuvažiavo į fabriką – tuomet jautėsi, kaip dabar sako, lyg balta varna. Šiandien kur kas lengviau – visus pažįsta, puikiai žino, kokie rėmeliai Lietuvoje bus paklausūs, kokių geriau nevežti. „Dabar iš tiesų turime kuo pasigirti: salone galima rasti tokių bagetų, kokių visoje Lietuvoje nerasi“, - sakė verslininkė. Tačiau lietuviškų rėmelių čia nerasi. V. Petkienė tikina, kad jų kokybė, palyginti su užsieniniais, labai prasta.

Lietuviškais bagetais taip pat neprekiauja Rėminimo ir dizaino salonas „Ars Decus“. „Lietuviai dar neturi tokių technologijų bei įgūdžių, kad gerus pagamintų. Juos juk dažniausiai gamina garažėliuose“, - sakė „Ars Decus“ dizainerė Inga Skipariutė. Šiame salone klientams siūloma daugiau nei šeši šimtai medinių, aliumininių ir plastikinių bagetų.

Rėmina viską

„Ką rėminame? Iš esmės viską, ką tik žmonės atneša. Manau, kad rėmai yra tas pats, kas žmogų aprengti“, - įsitikinusi Veta Petkienė. Į “Paletės“ darbuotojų rankas dažniausiai pakliūva veidrodžiai, grafikos, tapybos darbai, reprodukcijos, siuviniai. Į saloną pakeisti nusidėvėjusių rėmelių atnešami ir seni paveikslai. V. Petkienė prisiminė moterį, kuri atnešdavo siuvinėtus paveikslus. Parinkus tinkamą rėmą bei porėmį, tikras meno kūrinys išeidavo. Rėmelių ieškoma ir vaikų piešiniams. Vaikiškus piešinėlius rėmina ir „Ars Decus“ darbuotojai. Į rėmelius jiems teko sprausti ir vaikišką čiulptuką, naujagimio raištelį, seną pliušinį meškiuką. „Iš tiesų žmonės rėmina viską, kas jiems brangu, ko nenori pamesti“, - pastebėjo „Ars Decus“ dizainerė.

Pastaruoju metu, anot salonų darbuotojų, populiaru į rėmelius sprausti suvenyrus, parsivežtus iš kelionių. „Matyt, dabar madingos kelionės į Egiptą, kad visi neša iš šios šalies parsivežtus papirusus“, - juokėsi Inga Skipariutė. Atnešamos ir iš svečių šalių parsigabentos kaukės, drobės ar kriauklės. Naujakuriams, linkint laimės, dažnai dovanojamos įrėmintos pasagos ar seni raktai.

V.Petkienė prisiminė, kaip kartą visą pusdienį teko vargti rėminant drugelius. Tačiau didžiausią įspūdį „Paletės“ savininkei paliko šią vasarą rėminti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės marškinėliai su visų žaidėjų autografais. Drabužius teko rėminti ir „Ars Decus“ darbuotojoms – prieš keletą metų vienam uostamiesčio naktiniam klubui jos rėmino „bavarų“ aprangą, kuria pasipuošę dainininkai dalyvavo atrankoje į „Eurovizijos“ dainų konkursą, bei dainininkės Gintarės kelnaites. Į „Ars Decus“ saloną kartą viena moteris buvo atnešusi savo ir vyro vestuvinius žiedus. Jai mieliau tuos žiedus buvo turėti rėmelyje, nei ant rankos nešioti.

Albumai ant sienų

Rėminimo salonų darbuotojos tikina, kad pastaruoju metu klientai dažnai atsineša fotografijų. „Žmonės pradėjo ieškoti savo šaknų: atneša senas, neretai net nusilupinėjusias senelių ar prosenelių nuotraukas“, - sakė Veta Petkienė. Yra nuolatinių klientų, kurie ant sienos pakabina visus gražius „atsiminimus“ - iš krikštynų, gimtadienių, vestuvių ar net iš susitikimų su garsiais politikais. Rėmelių užsakymus priimantys darbuotojai atviravo, kad kartais į jų rankas pakliūva ir pikantiškų nuotraukų. Merginos norėdamos pradžiuginti save ar savo vaikinus į rėminimo salonus atneša ir aktų.

Kėlė per balkoną

Anksčiau buvusių labai populiarių dėlionių dabar į rėminimo salonus atnešama rečiau. Dailės salono „Paletė“ savininkė Veta Petkienė pasakojo, kaip kartą jų salone buvo užsakytas dėlionei rėmelis, kurio viena kraštinė siekė apie du metrus. Paveikslėlį iš gabalėlių žmonės dėliojo daugiau nei dvejus metus. Jie atėjo į saloną turėdami tik matmenis. „Paletės“ darbuotojai pagamintą rėmelį patys atvežė į namus. „Juokingiausia, kad tas rėmelis netilpo pro duris ir teko kelti per balkoną“, - pasakojo V. Petkienė. Dėlionėms rėmų dar kartais ieško ir „Ars Decus“ salone. Tačiau, anot salono darbuotojų, jos tokiems klientams pataria geriau rinktis reprodukciją. „Tie „puzliai“ visiškai nevertingi, rėmeliuose jie nekaip atrodo. Juos tik sudėlioti įdomu, o pakabinti ant sienos man jie netgi šiukšlinai atrodo“, - sakė dizainerė Inga Skipariutė.